Unendlichkeit reiškia „begalybę“ arba tai, kas neturi pabaigos. Dainoje šis poetiškas žodis pasirodo prie upės laiko kranto, kur horizonte vilioja amžinybė, nors žmogus jaučiasi įkalintas laiko tėkmėje.
Tai įsimintinas ir ne kasdienis žodis, išreiškiantis stiprų troškimą sustabdyti akimirką ir išsaugoti ją amžinai.
„Zeit“ reiškia „Laikas“, ir Rammstein čia žiūri į laiką be jokių pagražinimų. Dainos vaizduose žmogus skuba pirmyn, nors nežino, kur nueis: „Gefangen so im Fluss der Zeit“ [„Įkalinti laiko upėje“]. Jaunystė jau virsta sunkumu, gyvi žmonės tarsi jau juda mirties link, o ateitis negali būti iššaukta ar sustabdyta. Net eilutė „Nach uns wird es vorher geben“ [„Po mūsų bus tai, kas buvo prieš mus“] skamba kaip tyčinis loginis paradoksas: laikas verčia įprastą tvarką susimaišyti.
Gražiausia ir skaudžiausia dainos vieta yra prašymas: „Bitte bleib steh’n“ [„Prašau, sustok“]. Pasakotojas laiko mylimą žmogų glėbyje ir trokšta, kad akimirka liktų amžinai, tačiau šiltas kūnas greitai taps šaltas, o „der Moment“ [„akimirka“] jau praeina. Vėliau atsiranda beveik patarlę primenanti mintis: „Aufhör’n, wenn’s am schönsten ist“ [„Baigti, kai gražiausia“]. Tai gražu, bet visai negailestinga. Kiekvienas pažįsta tobulą momentą, tačiau laikrodis jo nesaugo. Net kai dar nesame pasiruošę išeiti, laikas juda toliau.