Röslein yra deminutyvinė žodžio "Rose" (rožė) forma, reiškianti "roželė" arba "maža rožė". Tai suteikia žodžiui švelnumo ir trapumo.
Šioje dainoje "Röslein" yra pagrindinis simbolis, aplink kurį sukasi visas pasakojimas. Mergina nori šios roželės, o jaunuolis bando ją pasiekti, kas galiausiai baigiasi tragiškai. Šis žodis yra ne tik gražus, bet ir esminis dainos siužetui, pabrėžiantis noro ir pasekmių temą.
„Rosenrot“ vokiškai reiškia rožės raudonumo. Daina prasideda lyg sena pasaka: mergina pamato aukštai augančią rožę ir paprašo mylimojo ją atnešti. Ji nori, todėl jis kopia į kalną, nors „Die Aussicht ist ihm sehr egal“ [vaizdas jam visiškai nerūpi]. Jam svarbu tik gėlė, kurią pažadėjo parnešti. Merginos noras čia skamba maloniai, bet ir gana įsakmiai: „Was sie will bekommt sie auch“ [ką ji nori, tą ir gauna].
Įspūdingiausia dainos dalis ateina pabaigoje. Vaikinui po batu pajuda akmuo, jis nukrenta nuo uolos, o su juo žūsta ir mergina. Pasikartojanti eilutė „Tiefe Brunnen muss man graben, wenn man klares Wasser will“ [jei nori skaidraus vandens, turi kasti gilius šulinius] skamba kaip patarlė, tačiau šiame pasakojime ji tampa grėsmingu įspėjimu: gražus noras gali pareikalauti per didelės kainos. „Tiefe Wasser sind nicht still“ [gilūs vandenys nėra ramūs] tinka ir tikram vandeniui, ir šiai neramiai istorijai apie troškimą, užsispyrimą bei nelaimę.