Фантом reiškia „fantomą“ arba „šmėklą“. Tai įdomus žodis, kuris nėra kasdienis ir suteikia dainai paslaptingumo.
Dainos kontekste, dainininkas sako: „В нём ты оставила свой фантом“ (Jame tu palikai savo fantomą). Tai reiškia, kad nors mylimoji fiziškai nebėra šalia, jos buvimo jausmas, jos „šmėkla“ vis dar išlieka jo širdyje, palikdama gilų ir neišdildomą pėdsaką.
Ši daina prasideda labai atmosferiškai: „Вечер / Питер / Ветер“ (Vakaras / Piteris / Vėjas). Iškart atsiduriame vėjuotame Sankt Peterburge, kur dainos herojus išgyvena skausmingą išsiskyrimą. Jis palieka namus, o jo jausmai tokie stiprūs, kad atrodo, jog be mylimosios gyventi neįmanoma. Jis tiesiai klausia: „Как же я усну без твоих губ?“ (Kaip aš užmigsiu be tavo lūpų?). Tai ne šiaip liūdesys, o visiška neviltis, kai atrodo, kad net dangus liūdi kartu su tavimi.
Tačiau tai nėra tik paprasta išsiskyrimo daina. Dainininkas atskleidžia, kad santykiuose buvo abejonių ir nepasitikėjimo. Jis prisimena mylimosios ašaras ir sako: „Слёзы твои казались искренними / Но не все“ (Tavo ašaros atrodė nuoširdžios / Bet ne visos). Širdyje jam liko „ком“ (gumulas), kuriame ji paliko savo „фантом“ (fantomą). Vėjas, nuolat minimas dainoje, tampa pagrindiniu veikėju, kuris „разгоняет тоску“ (išsklaido ilgesį), tarsi bandytų išvalyti skausmą, kurį sukelia audringos mintys.