Fernweh yra vokiškas žodis, reiškiantis „tolio ilgesį“ arba „kelionių troškimą“. Tai nėra tiesiog noras keliauti, o gilus, kartais net skausmingas ilgesys būti toli, nepažįstamoje vietoje.
Šioje dainoje žodis „Fernweh“ yra ypač įdomus, nes dainininkas sako: „Ich habe Fernweh ohne Ende, Fernweh für das Fremde, Weil ich mir selber fremd geworden bin.“ Tai reiškia, kad jis jaučia begalinį tolio ilgesį, ilgesį to, kas svetima, nes pats sau tapo svetimas. Tai suteikia žodžiui gilesnę, filosofinę prasmę, susijusią su savęs paieškomis ir tapatybės krize, o ne tik su paprastu noru keliauti.
Ši AnnenMayKantereit daina, „Hinter Klugen Sätzen“ (liet. „Už protingų sakinių“), yra tikras perliukas, jei kada nors jautėtės pasimetę savyje ar tiesiog norėjote pabėgti nuo visko. Dainininkas čia kalba apie tai, kaip slepiasi už „protingų sakinių“ ir priima „pasekmes, kurios visai nėra pasekmės“. Argi nepažįstama situacija? Jis prisipažįsta, kad jam sunku užbaigti dalykus ir kad nori švaistyti laiką, bet nežino, kam. Tai daina apie vidinį konfliktą, kai jautiesi svetimas pats sau, o tai puikiai atspindi eilutė „Weil ich mir selber fremd geworden bin“ (liet. „Nes aš pats sau tapau svetimas“).
Daina tęsiasi su mintimis apie lošimą ir norą pralaimėti – „Und immer alles setzte / Weil ich verlieren will“ (liet. „Ir viską statau / Nes noriu pralaimėti“). Tai rodo gilų nepasitenkinimą ir galbūt savęs sabotavimą. Jis trokšta ramybės, bet nežino, kaip išmokti tylėti, ir ilgisi jūros, kur viskas kitaip. Pabaigoje dainininkas atvirai meluoja sau, kad kažkas pasikeistų, ir bijo mylėti, nes viskas kada nors baigiasi. Tai tikrai nuoširdi ir atvira daina apie pažeidžiamumą ir baimę, kurią, manau, daugelis iš mūsų gali suprasti.