설레임 [seolleim] reiškia malonų jaudulį ar širdies virpulį, dažnai jaučiamą prieš susitikimą su ypatingu žmogumi. Dainoje šis jausmas susimaišo su baime: 설레임과 두려움 반이야 [seolleimgwa duryeoum baniya] reiškia „pusė jaudulio, pusė baimės“, nes buvęs mylimasis netikėtai susisiekė.
„I Smile“ pasakoja apie susitikimą su buvusiu mylimu žmogumi po ilgesnės pertraukos. Pasakotojas nesitikėjo, kad pirmas parašys kitas žmogus, todėl sutinka trumpam susitikti, nors jaučia ir jaudulį, ir baimę. Jis vis dar ilgisi, bet nenori, kad tai būtų pastebėta. Ypač gražiai skamba pažadas „오늘만큼은“ [bent šiandien] ir „너의 앞에선 아무렇지 않은 척“ [prieš tave apsimesiu, kad man viskas gerai]. Tai nėra tikras linksmumas. Tai kruopščiai laikoma šypsena, kad buvęs artumas netaptų nejaukus.
Susitikęs jis pastebi, kad kito žmogaus šypsena vis dar graži, ir net nori pasakyti: „당장이라도 돌아와 달라고“ [noriu paprašyti, kad sugrįžtum tuoj pat]. Tačiau žodžiai lieka neištarti. Vietoj jų kartojasi „반드시 웃는다“ [būtinai šypsosiuosi] ir angliškas priedainio „I smile“ [aš šypsausi]. Labiausiai skauda tai, kad ši šypsena skirta ne tam, kad susigrąžintų žmogų, o tam, kad jie galėtų bent retkarčiais susitikti besišypsodami. Pasakojantis balsas net žino, kas nutiks vėliau: „너를 보내고 나면 웃음은 사라지겠지“ [kai tave išlydėsiu, šypsena turbūt pranyks]. DAY6 daina čia labai tiesi: kartais žmogus susitikimo metu vaidina, kad jau gyvena toliau, nors vos kitam išėjus visas tas tvirtumas išnyksta.