Vagabond reiškia „klajūnas“ arba „benamis“. Tai žodis, kuris apibūdina asmenį, neturintį nuolatinės gyvenamosios vietos ir dažnai keliaujantį iš vienos vietos į kitą.
Šioje dainoje Bon Jovi naudoja žodį „vagabond“ apibūdindamas „klajūną karalių“, kuris dėvi „putplasčio karūną“. Tai sukuria ryškų kontrastą tarp karališkumo ir skurdo, priverčiant susimąstyti apie visuomenės paribyje esančius žmones ir jų likimus. Tai ne kasdienis žodis, kuris prideda dainai gilumo ir poetiškumo.
Bon Jovi daina „These Days“ – tai tarsi pasivaikščiojimas po pasaulį, kuriame viskas keičiasi, o žmonės bando rasti savo vietą. Dainos pasakotojas, „tiesiog veidas minioje“ („just a face in the crowd“), stebi aplinką ir mato įvairius personažus: „valkatų karalių su putplasčio karūna“ („a vagabond king wear a Styrofoam crown“), dainuojantį vyrą, kuris „dainuoja senas dainas apie pokyčius“ („singing old songs about change“), ir merginą, ieškančią prieglobsčio su „lagaminu pilnu svajonių“ („a suitcase full of dreams“). Visi jie, atrodo, bando kažkuo tapti, bet „niekas nenori būti savimi šiais laikais“ („No one wants to be themselves these days“).
Man patinka, kaip daina atvirai kalba apie tai, kad „žvaigždės atrodo nepasiekiamos“ („the stars seem out of reach“) ir kad „gatvėse nėra kopėčių“ („there ain't a ladder on the streets“). Tai toks jausmas, kai atrodo, kad viskas vyksta per greitai, „niekas netrunka šiame negailestingame amžiuje“ („Nothing lasts in this graceless age“). Net Džimis, kuris „susilaužė abi kojas“ („busted both his legs“) bandydamas skristi, sako: „mama, aš turiu pabandyti“ („Momma, I've got to try“), nes „visi mano herojai mirė“ („all my heroes died“). Tai rodo, kad žmonės ieško kažko daugiau, net jei tai reiškia riziką. Galiausiai, daina palieka mus su mintimi, kad „nieko neliko, tik mes šiais laikais“ („There ain't nobody left but us these days“), tarsi kviesdama mus susivienyti ir susidoroti su šiais greitais ir permainingais laikais.