„Friccico“ yra romėnų dialekto žodis, reiškiantis „truputėlį“ arba „mažą gabalėlį“. Tai žavingas ir neįprastas žodis, suteikiantis dainai autentiškumo ir vietinio kolorito.
Dainoje prašoma Romos duoti „un friccico de luna tutta pe' noi“ – „truputėlį mėnulio tik mums“. Šis žodis puikiai perteikia švelnų, romantišką ir intymų dainos toną, kviečiantį pasinerti į romėnišką meilės istoriją.
Šioje dainoje Andrea Bocelli ne dainuoja apie moterį – jis dainuoja pačiam Romos miestui! Tai tarsi malda arba prašymas, kuriame dainininkas prašo miesto pagalbos meilės reikaluose. Iš pradžių jis nori, kad Roma padėtų jam suvilioti mylimąją ir priversti ją pasakyti „taip“. Jis prašo: „Scegli tutte le stelle / Più brillarelle che puoi“ (Išrink visas ryškiausias žvaigždes, kokias tik gali) ir „Prestame er ponentino / Più malandrino che c'hai“ (Paskolink man patį išdykėliškiausią vakarinį vėjelį, kokį turi). Dainininkas nori tobulos romantiškos nakties, kad laimėtų savo meilę.
Bet tada daina pasisuka netikėta linkme! Staiga dainininkas persigalvoja ir prašo Romos padaryti viską, kad jis pats galėtų pasakyti „ne“. Jis maldauja: „Spegni tutte le stelle“ (Užgesink visas žvaigždes) ir „Nasconneme la luna se no so' guai“ (Paslėpk nuo manęs mėnulį, kitaip bus bėdos). Šis staigus pokytis parodo vidinę kovą. Galbūt tai uždrausta meilė? O gal jis tiesiog bijo įsimylėti? Dainos pabaigoje jis vis kartoja pagrindinę frazę „Roma nun fa' la stupida stasera“ (Roma, nebūk kvaila šįvakar), palikdamas mus spėlioti, kurį kelią jis – ir Roma – galiausiai pasirinks.