Sussurrato reiškia „pašnibždėtas“ arba „šnabždamas“. Tai žodis, kuris sukelia intymumo, ramybės ir gilaus ryšio jausmą.
Šioje dainoje Andrea Bocelli dainuoja apie „Inno sussurrato“ – „pašnibždėtą himną“. Tai ne garsiai giedama giesmė, o švelni, asmeniška malda ar padėka, kuri kyla iš širdies ir yra skirta Dievui. Šis žodis puikiai atspindi dainos dvasingumą ir nuoširdumą.
Ši Andrea Bocelli daina yra tarsi malda, sušnabždėta tyloje, kuri pamažu virsta galingu šauksmu. Dainininkas kreipiasi į tėvą – „Padre mio stammi accanto“ (Tėve mano, būk šalia manęs) – prašydamas jėgų ir globos. Atrodo, kad jis kalba apie sunkų gyvenimo etapą, kurį palygina su ilga žiema: „È soltanto un lungo inverno / Primavera tornerà“ (Tai tik ilga žiema / Pavasaris sugrįš). Tai vilties kupina mintis, kad po sunkumų visada ateina geresni laikai.
Pradžioje malda yra tylus „Inno sussurrato“ (Sušnabždėtas himnas), bet vėliau ji sustiprėja ir tampa galinga jėga: „Scoppia, tuona / Vola, più forte sia con te la mia voce“ (Sprogsta, griaudžia / Skrisk, tebūnie mano balsas stipresnis su tavimi). Dainininkas atranda tėvo buvimą visur – gamtoje, tyloje, audroje. Šis atradimas suteikia jam tikslą: mylėti ir padėti kitiems, nes būtent to iš jo nori tėvas.