Sconsolato reiškia „nepaguodžiamas“ arba „nusiminęs“. Tai stiprus žodis, apibūdinantis gilų liūdesį ir beviltiškumą.
Šioje dainoje Andrea Bocelli naudoja jį, kad išreikštų savo sielvartą ir tuštumą be mylimo žmogaus. Jis dainuoja: „Sono triste e sconsolato / Come non sono stato mai“ (Esu liūdnas ir nepaguodžiamas / Kaip niekada nebuvau), pabrėždamas savo emocinės būsenos gilumą ir unikalumą.
Ši daina – tai dviejų įsimylėjėlių, kuriuos skiria atstumas, pokalbis. Jie abu jaučiasi vienodai: „E più ti penso, e più mi manchi“ (Kuo daugiau apie tave galvoju, tuo labiau tavęs ilgiuosi). Dainoje apstu dramatiškų vaizdinių, parodančių, kokia gili yra jų kančia. Naktį jie nemiega, pavargusiomis akimis mato savo mylimuosius ir glėbia pagalvę, įsivaizduodami, kad tai jie.
Be savo mylimo žmogaus pasaulis atrodo tuščias ir tamsus – „Il sole più non c'è“ (Saulės nebėra). Dainininkai jaučiasi bejėgiai, lyg žuvis be vandens: „Mi sento un pesce che / Non ha l'acqua per nuotare“ (Jaučiuosi kaip žuvis, kuri neturi vandens plaukti). Galiausiai, neviltis pasiekia aukščiausią tašką, kai jie prisipažįsta, kad jei daugiau niekada nebepamatytų vienas kito, jie tiesiog mirtų: „Non vivrei“ (Negyvenčiau), o vėliau dar stipriau – „Morirei“ (Numirčiau).