„Млію“ reiškia „alpstu“ arba „tirpstu“, bet šioje dainoje tai vartojama perkeltine prasme, apibūdinant stiprų ilgesį ar susižavėjimą.
Tai nėra kasdienis žodis, todėl jis išsiskiria. Dainoje „Я так млію за тобою“ (Aš taip alpstu dėl tavęs) išreiškiamas intensyvus, beveik fizinis ilgesys mylimam žmogui, pabrėžiant dainos emocinį gilumą ir aistrą.
Šioje dainoje meilė išsakoma labai tiesiai: pasakotojas be galo ilgisi mylimo žmogaus ir stebi jį taip atidžiai, kad žodžių nebereikia. Eilutė „Я так млію за тобою“ [Taip tavęs ilgiuosi] naudoja žodį мліти, kuris reiškia ne paprastą laukimą, o stiprų ilgesį ir susižavėjimą. O vienatvė palyginama su paukščiu narve: „Так сумую за тобою, як за волею в клітці птах“ [Taip tavęs ilgiuosi, kaip narve esantis paukštis ilgisi laisvės]. Tai labai aiškus vaizdas: mylimas žmogus čia tampa beveik laisvės sinonimu.
Priegiesmyje noras būti kartu tampa visiškai vaikiškai nuoširdus: „Я так хочу до тебе, як до матері немовля“ [Taip noriu pas tave, kaip kūdikis pas mamą]. Dar viena didelė metafora lygina žemę su dangumi: „Як до неба ота земля“ [Kaip ta žemė nori dangaus]. Pasakotojas net žada atiduoti visus savo norus ir viską, ką turi, kad tik kiekvieną rytą galėtų ištarti mylimo žmogaus vardą. Laukimas čia irgi labai konkretus: visą naktį laukiama ženklo, kol dega žvakė ir mylimoji pasakys „так“ [taip]. Tai romantiška, šiek tiek dramatiška ir gražiai per daug, kaip tikra daina apie norą pagaliau būti kartu.