Невчасна reiškia „netinkama“ arba „ne laiku“. Tai žodis, kuris iškart sukelia tam tikrą nuotaiką ir intriguoja.
Šioje dainoje jis apibūdina gėlę, kuri yra „šalta, alkana ir netinkama“. Tai suteikia gėlei gilumo ir paslaptingumo, leidžiant suprasti, kad ji yra kažkas daugiau nei tik paprastas augalas. Šis žodis padeda sukurti melancholišką ir apmąstymų kupiną atmosferą.
„Квітка“ („Gėlė“) skamba kaip greitas, prieštaringas ryšys, kuriame šviesa nuolat maišosi su tamsa. Pasakotojas apibūdina jį žodžiais „Холодна, голодна й невчасна“ [Šalta, alkana ir ne laiku] bei „То світла, то темна й неясна“ [Tai šviesi, tai tamsi ir neaiški]. Čia nėra ramaus laukimo: viskas vyksta iki kraujo, iki skausmo ir iki nakties, o pasakotojas atkakliai kartoja: „Я знаю, я буду, я хочу“ [Aš žinau, aš būsiu, aš noriu]. Tas kartojimas skamba beveik kaip pažadas sau pačiam.
Įdomiausia dainos gėlė atsiranda labai kasdieniame vaizde. „Шукай в телефоні мій слід“ [Ieškok mano pėdsako telefone] reiškia ieškoti žinutės, skambučio ar bet kokio ženklo, kad kitas žmogus dar yra šalia. O „Цілуй у вікно мої губи“ [Bučiuok mano lūpas lange] yra tyčia keistas, beveik sapniškas vaizdas: bučinys lieka tik ant lango, tarp dviejų žmonių atsiranda stiklas. Tas žmogus vadinamas gėle ir ženklu ant peties, tačiau santykis praskrieja „Так швидко, так сильно й так мало“ [Taip greitai, taip stipriai ir taip mažai]. Jie „по колу прощались“ [ratu atsisveikindavo] ir „по колу ... літали“ [ratu skraidė], tarsi vis grįžtų į tą pačią istoriją. Dainos stiprybė yra būtent ši paini, graži ir truputį per daug intensyvi gėlė, kuri gyvenime pasirodo greitai, bet palieka savo ženklą.