Захлинутися reiškia „užspringti“ arba „paskęsti“. Tai stiprus ir dramatiškas veiksmažodis, kuris retai pasitaiko dainose.
Šioje dainoje Океан Ельзи naudoja šį žodį, kad išreikštų baimę prarasti kažką svarbaus, pavyzdžiui, jūrą, ir metaforiškai apibūdina jausmą, kai esi ant ribos, bet negali pasiekti savo tikslo. Tai sukuria ryškų ir įsimintiną vaizdą.
„Той День“ („Tą dieną“) skamba kaip žmogaus noras ištrūkti iš pilkos, užstrigusios kasdienybės. Jis nenori „залишитися без моря“ („likti be jūros“) ar „захлинутися на мілі“ („uždusti seklumoje“), todėl svajoja apie kitą galimybę, nors kasdieniai „але“ („bet“) vis neleidžia eiti prie jūros. Eilutė „хочеться удвох“ („norisi dviese“) suteikia šiam nerimui artumo: vienam sunku, o dviese gal būtų lengviau ištrūkti iš nuobodulio, nakties ir net „пілюлі від вина“ („vyno piliulių“), skambančių tyčia keistai ir šiek tiek juokingai.
Dainos centre yra svajonė nupiešti tą dieną, kai pasakotojas skrenda ir dainuoja. Jis mato žuvėdrą ore, pats yra „в небі, не в болоті“ („danguje, ne pelkėje“), tad dangus čia reiškia laisvę, o pelkė – įstrigimą. Vis dėlto aplinka nelepina: naktį nesaugu, dieną neįdomu, akmenys skrieja, o iš akmens išauga sėkla. Todėl prašymas „Дайте мені листок“ („Duokite man lapą“) skamba kaip noras pagaliau rasti naujų žodžių ir ant popieriaus sukurti kitokią dieną. Kreipinys „о мамо“ („o mama“) tą didelę svajonę padaro labai asmenišką: tai vaikiškai tiesus šūksnis žmogaus, kuris nebenori būti pelkėje.