Ofileam yra veiksmažodžio a ofili (vysti, nykti) imperfekto forma. Tai reiškia, kad kažkas vysta arba nyksta per tam tikrą laiką.
Šioje dainoje žodis vartojamas perkeltine prasme, apibūdinant emocinį ir dvasinį nykimą. Dainininkė sako: „Tu n-ai observat că mă ofileam“ (Tu nepastebėjai, kad aš vystau), pabrėždama, kad jos partneris nepastebėjo jos kančios ir lėto nykimo santykiuose. Tai gilus ir jaudinantis žodis, puikiai atspindintis dainos temą.
Ši daina – tai lyg atsisveikinimo laiškas, kupinas skausmo ir nusivylimo. Irina Rimes dainuoja apie pabaigą santykių, kuriuose ji jautėsi nuvertinta ir įskaudinta. Ji kartoja: "Nu mă căuta, nu mă căuta" [Neieškok manęs, neieškok manęs], nes jau seniai pabėgo ir nebėra to žmogaus. Ji sako, kad išėjo seniai, bet jis to net nepastebėjo, nes ji buvo prarasta tada, kai jis "ai dat cu mine de pământ" [numetė mane ant žemės] – ir ne vieną, o du kartus.
Tai daina apie laiką, kuris bėga, gydo, bet ir skauda. Dainininkė jaučia, kad "Timpul plânge, îl simt în ploi" [Laikas verkia, aš tai jaučiu lietuje] ir klausia: "Ce s-a întâmplat cu noi?" [Kas mums nutiko?]. Ji nebeturi ašarų laukti prie lango ir nežino, ką daugiau daryti. Praeitis, nors ir kupina meilės pradžioje, dabar atrodo tokia netikra ir tolima. Tai tikrai stipri daina apie išsiskyrimą ir bandymą judėti toliau, kai širdis dar skauda.