Muritor reiškia „mirtingasis“. Tai yra galingas žodis, kuris nėra kasdienis ir suteikia dainai filosofinio gylio.
Dainos kontekste, dainininkas sako: „Așa că am ales să te iubesc / Ca un simplu muritor de rând“ (Taigi aš pasirinkau tave mylėti / Kaip paprastas mirtingasis). Tai pabrėžia žmogiškosios meilės trapumą ir intensyvumą, priešpriešinant ją amžinybei ir dieviškumui, apie kuriuos kalbama kitose dainos eilutėse.
Ar kada nors susimąstei, ar tavo siela jau gyveno anksčiau? The Motans daina „Înainte Să Ne Fi Născut“ („Prieš mums gimstant“) kviečia mus į nuostabią kelionę, kurioje meilė peržengia laiko ir erdvės ribas. Tai pasakojimas apie dvi sielas, kurios susitiko dar prieš gimstant, kai „sufletele noastre erau tinere / Și nu căzuseră niciodată pe pământ“ (mūsų sielos buvo jaunos / Ir niekada nebuvo nukritusios ant žemės).
Įsivaizduokite, kad dar prieš gimdami, jūs prašote savo sielos draugo išrinkti jūsų akių spalvą, ir jis pasirenka mėlyną, nes „Tot ce-am văzut până atunci era cerul“ (viskas, ką iki tol matėme, buvo dangus). Daina kalba apie laukimą, apie tai, kaip „Am crezut că voi muri de sete / Așteptându-mi sufletul pereche“ (maniau, kad mirsiu iš troškulio / Laukdamas savo sielos draugo), bet žinant, kad „ne-am promis că ne vom revedea, demult / Înainte să ne fi născut“ (pažadėjome susitikti, seniai / Prieš mums gimstant). Tai viltingas priminimas, kad galbūt „Apusul de soare e doar răsăritul văzut de la spate“ (saulėlydis yra tik saulėtekis, matomas iš nugaros), ir kad kitame gyvenime „vom învăța să fim fericiți / Admirând câte două răsărituri pe zi“ (išmoksime būti laimingi / Grožėdamiesi dviem saulėtekiais per dieną). Tai tikrai graži ir įkvepianti mintis!