S'acharner reiškia „užsispyręs“, „atkakliai siekti“ arba „įnirtingai pulti“. Tai veiksmažodis, reiškiantis intensyvų ir dažnai nepaliaujamą pastangų darymą, kartais su neigiamu atspalviu, pavyzdžiui, persekiojimas ar įkyrumas.
Indila dainoje „Dernière Danse“ šis žodis naudojamas apibūdinti pasikartojančią kančią: „Pourquoi s'acharner? Tu recommences!“ (Kam taip įnirtingai? Tu vėl pradedi!). Tai puikiai atspindi dainos temą – kovą su skausmu ir bandymus nuo jo pabėgti, todėl tai yra įsimintinas ir jaudinantis žodis.
Indilos daina „Dernière Danse“ [Paskutinis šokis] – tai tikras emocijų sūkurys, nukeliantis mus į Paryžiaus gatves, kur skausmas ir viltis šoka kartu. Dainininkė atvirai kalba apie savo „douce souffrance“ [saldų skausmą], kuris, atrodo, niekada nesibaigia. Be mylimojo ji jaučiasi „un être sans importance“ [nesvarbi būtybė], pasimetusi ir vieniša, klaidžiojanti metro. Ji trokšta „une dernière danse pour oublier ma peine immense“ [paskutinio šokio, kad pamirštų savo didžiulį skausmą] ir nori, kad viskas prasidėtų iš naujo.
Ši daina – tai lyg bandymas pabėgti nuo sielvarto šokant. Indila „remue le ciel, le jour, la nuit“ [judina dangų, dieną, naktį], šoka su vėju ir lietumi, ieškodama bent trupučio meilės ir saldumo. Nors skausmas vis grįžta, ji vis tiek „s'envole, vole, vole“ [skrenda, skrenda, skrenda] per visą Paryžių, pilna vilties. Tai daina apie tai, kaip net ir didžiausiame liūdesyje galima rasti jėgų šokti ir tikėti geresne ateitimi.