Ficelles pažodžiui reiškia „virvelės“ arba „siūlai“. Tai įdomus žodis, nes jis dažnai vartojamas idiomoje „tirer les ficelles“, kuri reiškia „traukti virveles“ arba „valdyti situaciją iš užkulisių“.
Šioje dainoje Gimsas dainuoja „Mais qui tire les ficelles“ (Bet kas traukia virveles?), klausdamas, kas iš tikrųjų kontroliuoja jo dirbtinę meilę. Tai suteikia dainai paslapties ir intrigos, leidžiančios suprasti gilesnę prasmę už paprastų žodžių.
„Parisienne“ skamba kaip flirtuojantis, šiek tiek pašėlęs pasakojimas apie moterį, kuri nepasiduoda Paryžiaus klišėms. Pasakotojas nori tokios paryžietės, „qui traverse au feu vert“ [kuri eina per gatvę degant žaliam signalui], bet „qui s’en fout d’la Tour Eiffel“ [kuriai visai nerūpi Eifelio bokštas]. Tai juokingas idealas: ji moka laikytis taisyklių, tačiau nesivaiko turistinių simbolių ir pati žino, ko nori. Ji graži net ekrane, nors „de mon tél’, artificielle“ [mano telefone, dirbtinė] primena, kad dalis šio susižavėjimo vyksta per telefoną ir išpuoštą skaitmeninį vaizdą.
Dainos scenos greitai keičiasi: Champs-Élysées pasivaikščiojimas, Avenue Montaigne, prislopintos šviesos ir dideli pinigai. Ši moteris nėra vien vakarėlio nuotykis: „Elle veut du sérieux, pas s’amuser“ [ji nori rimtų santykių, o ne žaisti], o pasakotojas sako, kad to nori ir jis. Tuo pat metu tekstas pilnas gatvės šnekos: „les porcs m’ont localisé“ [policija mane aptiko], „j’suis alcoolisé“ [esu išgėręs], o „sort les gros billets“ [trauk dideles kupiūras] ir pasikartojantys „pompiers“ [gaisrininkai] sukuria perdėtą, beveik komišką nakties chaosą. Labiausiai įsimena kontrastas tarp prabangaus Paryžiaus fono ir merginos, kuriai svarbiau ne bokštas ar blizgesys, o tikras ryšys bei aiškus elgesys.