Balivernes reiškia 'niekai', 'plepalai' arba 'tuščios kalbos'. Tai gana neįprastas, bet išraiškingas žodis, kuris suteikia dainai gilumo.
Šioje dainoje Gimsas dainuoja: "Pendant ce temps, le temps passe et je subis tes balivernes" (Tuo tarpu laikas bėga, o aš kenčiu tavo niekus). Šis žodis puikiai atspindi dainos herojaus nusivylimą ir nuovargį nuo partnerės tuščių pažadų ar beprasmiškų kalbų, kurios tik eikvoja jo laiką ir energiją.
Gims dainoje „Est-ce que tu m’aimes?“ („Ar tu mane myli?“) pasakoja apie meilę, kuri iš pradžių atrodo labai artima, bet staiga tampa neaiški. Jiedu buvo tokie susiderinę, kad pakakdavo jai „lever le cil“ [pakelti blakstieną, tai yra vos pažvelgti], o jis norėjo jos atvaizdą „graver [...] sous mes paupières“ [išgraviruoti po savo vokais], kad galėtų ją matyti net amžiname miege. Tačiau ši didelė romantika subyra akimirksniu: „J’ai cligné des yeux, tu n’étais plus la même“ [sumirksėjau, o tu jau nebebuvai tokia pati]. „J’ai vu l’averse“ [pamačiau liūtį] čia skamba kaip staigus santykių aptemimas, tarsi po šviesos užkluptų lietus.
Dainos pasakotojas blaškosi tarp pareigos mylėti ir tikrų abejonių. Jis kartoja „Est-ce que je t’aime? J’sais pas si je t’aime“ [Ar aš tave myliu? Nežinau, ar myliu] ir net į klausimą, ar ji myli jį, atsako tuo pačiu neaiškumu. Eilutė „Quand je t’ai mis la bague au doigt, j’me suis passé les bracelets“ [kai užmoviau tau žiedą ant piršto, pats užsidėjau antrankius] yra kandus žodžių žaismas: santuokos žiedas čia tampa įkalinimo simboliu. O „balivernes“ reiškia tuščias, kvailas kalbas. Pabaigoje pasirodo „plafond de verre“ [stiklinės lubos], nusivylimo ir nematomos ribos vaizdinys: jis skrido aukštyn, bet nepamatė kliūties. Todėl ši daina tokia įsimintina: jos priedainyje nėra gražaus atsakymo, tik labai tiesus „J’sais pas si je t’aime“ [Nežinau, ar tave myliu].