Magicienne reiškia „magė“ arba „burtininkė“. Tai žodis, kuris iškart sužadina smalsumą ir paslaptingumą, nes nėra kasdienis.
Šioje dainoje GIMS naudoja žodį „magicienne“ apibūdinti moterį, kuri, atrodo, turi stebuklingų galių arba daro jam didelį poveikį, tarsi būtų nukritusi iš dangaus. Tai suteikia dainai pasakišką ir romantišką atspalvį.
Šioje dainoje GIMS kreipiasi tiesiai į dangų, tarsi į seną draugą, priekaištaudamas dėl moters, kurią šis jam atsiuntė. Jis ją vadina stebukladare, bet su nerimu: „Ciel, tu n'm'avais pas dit qu'c'était une magicienne“ (Dangau, tu man nesakei, kad ji – burtininkė). Atrodo, kad ji yra ir palaima, ir prakeiksmas. Ji tarsi angelas, „tombée du ciel“ (nukritusi iš dangaus), bet kartu ir nenuspėjama jėga, galinti pridaryti problemų.
Atrodo, kad dainos herojus išgyvena sudėtingą laikotarpį. Jis pasakoja apie košmarą, kuriame buvo palūžęs – „j'étais à découvert“ (buvau bankrutavęs/atsidengęs), bet staiga viskas pasikeičia ir jis „retrouvé la vue dans le Ferrari vert“ (atgavo regėjimą žaliame „Ferrari“). Šis ryškus vaizdinys parodo perėjimą nuo nevilties prie prabangos ir aiškumo, galbūt dėl šios moters įtakos. Tačiau dainoje taip pat kalbama apie melą santykiuose – „J't'ai menti le jour où on regardait la mer“ (Aš tau pamelavau tą dieną, kai žiūrėjome į jūrą) – ir skausmingą suvokimą, kad viskas baigta, liko tik „les bouts de verre“ (stiklo šukės). Tai daina apie moterį, kuri pakeitė viską – ir į gera, ir į bloga.