ZITTI E BUONI Lyrics in Lithuanian by Måneskin
Oblìo reiškia 'užmarštis' arba 'užmaršties būsena'. Tai poetiškas ir gilus žodis, retai sutinkamas kasdienėje kalboje, bet dažnai naudojamas literatūroje.
Šioje dainoje Måneskin naudoja žodį "oblìo" norėdami išreikšti išsivadavimą iš praeities ir pakilimą iš tamsos. Eilutė "Risalirai dal tuo oblio" (Pakilsi iš savo užmaršties) simbolizuoja atgimimą ir naujos pradžios galimybę, net ir po sunkių išbandymų.
„ZITTI E BUONI“ reiškia „Tylėkite ir būkite geri“, tačiau dainoje ši frazė skamba ne kaip mandagus patarimas, o kaip pašaipa tiems, kurie nori kitus kontroliuoti. Pasakotojas kalba apie purvinus drabužius, cigaretę tarp pirštų, uždarytas duris ir sunkų kelią į priekį: „Scusami, ma ci credo tanto“ [Atleisk, bet aš tuo labai tikiu]. Jis pripažįsta, kad kelias kyla į kalną, todėl treniruojasi ir ruošiasi šuoliui. Eilutė „Fuori gli attori“ [Lauk, aktoriai] skamba lyg scenos pradžia, o „Vi conviene toccarvi i coglioni“ [Jums geriau paliesti sėklides, tai itališkas prietaringas palinkėjimas saugotis nesėkmės] tyčia yra šiurkšti ir juokinga. Tada ateina įsakymas „Vi conviene stare zitti e buoni“ [Jums geriau tylėti ir būti gerais], bet jį ištaria ne paklusnus žmogus. Jis beldžiasi į duris kojomis ir žiūri aukštyn kaip alpinistas.
Įsimintiniausia dainos mintis slypi kartojamoje eilutėje „Sono fuori di testa, ma diverso da loro“ [Aš išprotėjęs, bet kitoks nei jie]. „Fuori di testa“ pažodžiui reiškia „už galvos ribų“, o šnekamojoje italų kalboje tai yra „pamišęs“ arba „ne visai normalus“. Pasakotojas šį žodį paverčia savo vėliava: jis ir kitas žmogus yra kitokie, todėl nebeturi apsimesti tinkantys prie minios. Jis mini parašytus puslapius, druską, ašaras, kapo akmenį ir namus, kuriuose nėra Dievo, tačiau kartu kalba apie gebėjimą pakilti iš užmaršties. Žmonės aplinkui nuolat kalba, nors nežino, apie ką kalba, o dainos „Portami dove sto a galla“ [Nunešk mane ten, kur laikauosi paviršiuje] prašymas skamba kaip noras ištrūkti iš vietos, kurioje trūksta oro. Tai drąsus, maištingas kūrinys apie savitą kelią, atkaklumą ir atsisakymą tylėti vien todėl, kad kiti to reikalauja.
