Žodis „branco“ reiškia „gauja“ arba „būrys“. Tai stiprus ir įsimintinas žodis, kuris nėra dažnai vartojamas kasdienėje kalboje.
Šioje dainoje Måneskin naudoja jį perkeltine prasme, kalbėdami apie „susidūrimą su gauja“ (affrontare il branco). Tai simbolizuoja drąsą ir pasirengimą susidurti su iššūkiais ar priešininkais, pabrėžiant dainos maištingą ir ryžtingą dvasią.
„Morirò Da Re“ reiškia „Mirsiu kaip karalius“. Dainos pasakotojas kviečia mylimąją leistis į beprotišką kelionę: „prendi la mia mano, bella señorita“ [paimk mano ranką, gražuole señorita]. Itališkas „bella“ susimaišo su ispanišku „señorita“, todėl kreipinys skamba žaismingai ir teatrališkai. Jie tarsi piešia savo pasaulį pieštuku, kabinasi į traukinį vien pirštais ir leidžiasi keliu, kuris „non sarà facile, tutta in salita“ [nebus lengvas, visas į kalną]. Valizą reikia susikrauti, apsiauti tinklines kojines ir aukštakulnius, o pilką naktį paversti savo scena.
Svarbiausia dainos mintis slypi kartojamame pažade: „Amore accanto a te, baby accanto a te, io morirò da re“ [meile, šalia tavęs, mažute, mirsiu kaip karalius]. Net pavargęs ar kenčiantis pasakotojas žengs pirmyn kaip ugnis, nes nenori grįžti atgal. Eilutė „puoi cadere in piedi anche dall’alto“ [gali nukristi iš aukštai ir vis tiek nusileisti ant kojų] skamba kaip drąsus padrąsinimas. Vėliau pasirodo Marlena, raginama „vinci la sera“ [nugalėk vakarą], keliauti lengvai, būti nuoširdžiai ir parodyti žmonėms savo grožį. Tai pašėlęs, spalvingas kvietimas gyventi drąsiai ir kartu, net kai kelias status, traukinys lekia, o naktis pilka.