Diluvierà reiškia "lis kaip iš kibiro" arba "užtvindys". Tai stiprus veiksmažodis, apibūdinantis labai stiprų lietų.
Šioje dainoje Måneskin naudoja šį žodį, kad sukurtų dramatišką vaizdą: "Sotto il sole poi diluvierà" (Po saule tada lis kaip iš kibiro). Tai metafora, reiškianti, kad net po šviesos ir šilumos ateis sunkus ir valantis laikotarpis, kuris nuplaus nereikalingus žodžius ir jausmus.
Ši „Måneskin“ daina, „Le Parole Lontane“, yra tikras emocijų sūkurys! Ji pasakoja apie sudėtingus jausmus, kai jauti, kad mylimas žmogus tolsta, nors ir nori jį išlaikyti šalia. Dainos herojus kreipiasi į mylimąją, sakydamas: „Come l'aria mi respirerai“ [Kaip orą tu įkvėpsi mane], tarsi norėdamas, kad ji niekada jo nepamirštų, net jei jis pasislėps „dentro frasi che non sentirai“ [frazėse, kurių negirdėsi].
Man labai patinka, kaip dainoje kalbama apie praeities ir dabarties skirtumus. Dainos herojus pripažįsta, kad jo mylimosios „l'errore tuo è stato amarmi come se domani il mondo fosse uguale a com'era ieri“ [tavo klaida buvo mylėti mane taip, tarsi rytoj pasaulis būtų toks pat, koks buvo vakar]. Tai rodo, kad santykiai pasikeitė, ir jis jaučia nerimą bei liūdesį, gerdamas „lacrime amare“ [karčias ašaras]. Jis prašo: „Marlena portami a casa che il tuo sorriso è stupendo“ [Marlena, parvesk mane namo, nes tavo šypsena nuostabi], bet kartu ir baiminasi, kad praradęs ją, „non vedo neanche più a un metro“ [nebematau net už metro]. Tai tikrai gilus ir jaudinantis kūrinys apie meilę, praradimą ir viltį.