Sowa Lyrics in Lithuanian by LemON
Hipnagogi – retas, paslaptingai skambantis žodis, apibūdinantis vaizdinius ar pojūčius, patiriamus pereinant iš budrumo į miegą. Dainoje jie siejami su sąmoningu sapnavimu, todėl sustiprina mistišką ir šiurpiai magišką kūrinio atmosferą.
„Sowa“ skamba kaip naktinis pasakojimas, kuriame senoviniai prietarai susiduria su sąmoningu sapnavimu. Naktį kažkas turi „pilnować nocy“ [saugoti naktį], prisiimti tikėjimą vaiduokliais, galiomis ir pabaisomis, o aplink triukšmingas juodąsias cikadas bei pelėdų ūbavimą brėžiamas druskos ratas. Vienas žmogus švelniai atitraukia kitam plaukus ir taip tyliai klauso, kad girdisi kraujo šniokštimas gyslose. Lietus čia ne ramus: vanduo chaotiškai teka latakais, nepaisydamas nei laiko, nei lietaus ritmo. Labai stiprus, net šiurpokai juokingas vaizdas yra „sowę przybito do drzwi“ [pelėda prikalta prie durų]: tai primena baimę, tabu ir bandymą apsaugoti kaimą nuo to, ko žmonės nesupranta.
Dainoje susipina senos istorijos ir sapno būsena. „Dziady“ yra Adomo Mickiewicziaus kūrinio pavadinimas ir kartu slavų mirusiųjų pagerbimo apeigų pavadinimas, o „Wołchw“ ir „guślarz“ reiškia senovės žynį ar apeigų vedėją. Žodžiai apie žolininkes, kaimus, šeimas ir iš tolo girdimą bendrą dejones primena pasaulį, kuriame žmonės tikėjo antgamtinėmis būtybėmis ir bandė paaiškinti nelaimes burtais. Tačiau dainos balsas šį tikėjimą ir atstumia: „Bzdura i niezrozumienie“ [nesąmonė ir nesupratimas]. Pabaigoje lieka „hipnagogi przy świadomym śnie“ [hipnagogai prie sąmoningo sapno], tai yra keisti vaizdai ir pojūčiai pereinant į miegą, kai dar suvoki, kad sapnuoji. O pažadas „Zatęsknisz za mną pewnego dnia“ [vieną dieną manęs pasiilgsi] į visą šią naktinę painiavą įneša labai žmogišką ilgesį.
