„Jemioły“ reiškia „amalas“. Tai yra augalas, kuris dažnai siejamas su Kalėdomis ir bučiavimosi tradicija po juo.
Šioje dainoje žodis „jemioły“ sukuria šventinę, romantišką ir viltingą atmosferą, nes dainininkas nori surinkti amalų karolius iki Kalėdų, kad sušildytų savo mylimąją ir išreikštų savo meilę.
Ši daina – tai nuoširdus pasakojimas apie laukimą ir viltį. Dainos herojus labai nori viską sutvarkyti ir paruošti savo mylimajai iki Kalėdų. Jis nori nuvalyti sniegą nuo tako („Chciałbym, zdążyć Ci odgarnąć z naszej ścieżki zbity śnieg“ – „Norėčiau spėti nuvalyti tau suspaustą sniegą nuo mūsų tako“), papuošti eglę sidabru („Chciałbym, zdążyć Ci osrebrzyć ten za oknem stary świerk“ – „Norėčiau spėti pasidabruoti tau tą seną eglę už lango“), kad ji nebešaltų nuo jo „ilgų šaltų žodžių“ („Chciałbym, żebyś już nie marzła od mych długich zimnych słów“ – „Norėčiau, kad tu nebešaltum nuo mano ilgų šaltų žodžių“).
Jis netgi žada užkopti į medžių viršūnes, kad surinktų amalo karoliukus. Svarbiausia jam – spėti viską padaryti iki Kalėdų, todėl jis vis prašo: „Do świąt, byle do świąt, poczekaj moja Iskierko“ – „Iki Kalėdų, tik iki Kalėdų, palauk, mano Žiežirėle“. Net ir tada, kai laiškas pasimeta pūgoje, o rankos sustingsta, jis tiki, kad spės sušildyti jas ir įžiebti ugnį iš medžio, permirkusio ašaromis. Tai daina apie meilę, atsidavimą ir viltį, kad viskas bus gerai, jei tik pavyks sulaukti Kalėdų.