Jutrznia pažodžiui reiškia „aušrinė žvaigždė“ arba „aušra“. Tai poetinis žodis, retai sutinkamas kasdienėje kalboje, bet dažnai naudojamas literatūroje ir dainose, norint išreikšti viltį, naują pradžią ar kažką, kas nušviečia tamsą.
Šioje dainoje atlikėjas LemON naudoja žodį „jutrznia“ apibūdindamas mylimąjį: „Ty jesteś moją muzą, jesteś moją jutrznią“ (Tu esi mano mūza, tu esi mano aušrinė žvaigždė). Tai rodo, kad mylimasis jam yra šviesos, įkvėpimo ir vilties šaltinis, nušviečiantis jo pasaulį.
„Jutro“ („Rytoj“) yra lenkų atlikėjo LemON daina apie bandymą gyventi šiandien, kai mintys vis bėga į ateitį arba grįžta atgal. Pradžia skamba beveik juokingai ramiai: „Żadnego końca świata dziś nie będzie!“ [Šiandien pasaulio pabaigos nebus!] Kodėl? „Bo w Tokio jest już jutro“ [Nes Tokijuje jau rytoj]. Laikas čia tampa savotišku žaidimu: vienur jau ateitis, kitur dar vakar. Net East Village, Niujorko rajone, „nadal wczoraj“ [vis dar vakar]. Tai ne pažadas apie tikrą laiko kelionę, o vaizdingas būdas parodyti, kaip skirtingai žmogus gali išgyventi tą pačią dieną.
Dainos pasakotojas svyruoja: jis nori artumo ir „pewność absolutną“ [visiško tikrumo], tačiau žino, kad tokio tikrumo neįmanoma lengvai gauti. Todėl jis nusprendžia šiandien nebesukti galvos: „Nie będę myśleć dziś i na jutro to zostawię“ [Šiandien negalvosiu ir paliksiu tai rytojui]. Mylimas žmogus jam yra „muza“ [mūza], „cisza“ [tyla] ir „jutrznia“ [ryto aušra, rytinė šviesa]. Pasaulis pilnas ydų ir pykčio, aplinkui reikia išsisukinėti nuo smūgių tarsi vėjui, o naktį nemiegantis pasakotojas net demonams groja lopšinę. Paskutinė eilutė apie drebantį delną ir keliamą kardą prideda drąsos, nors kartu ir abejonės: tikrumas, jo žodžiais, skirtas tiems, kurie mažiau galvoja.