Мольфар (Molfar) Lyrics in Lithuanian by Kozak System

Мольфар [molfar] – retas ukrainietiškas žodis, reiškiantis Karpatų žynį ar liaudies magijos praktiką, siejamą su gamtos bei dvasinėmis galiomis. Dainoje мольфар [molfar] vaizduojamas kaip paslaptingas žmogus, gedintis žuvusių karių ir bandantis suteikti jų aukai prasmę, todėl šis žodis kuria stiprią mitinę atmosferą.

„Мольфар“ pasakoja apie molfarą, einantį per mūšio lauką, kur likę „вбиті вої та вугілля“ [žuvę kariai ir anglys]. Molfaras čia yra ukrainiečių folkloro žiniuonis, žmogus, siejamas su gydymu, pranašystėmis ir ryšiu su gamta. Tačiau šiame tekste jo galios nepakanka: jis ima į saują žemę, šnabžda jai, kvėpuoja pelenais ir klausia: „Нене, нене, земле моя“ [Motina, motina, mano žeme]. Žemė tyli, o jis klaupiasi prieš žuvusius ir prašo Dievo jų nebausti, nes tai yra „твои полеглі діти“ [Tavo žuvę vaikai]. Labai žmogiška akimirka: molfaras gali palaidoti, bet negali sugrąžinti.

Dainoje karo vaizdai persikelia į keistą, beveik sapnišką simboliką. Karstas gaminantis žmogus smuklėje geria, o molfaras verkia „наче вітер“ [kaip vėjas]. Juodas ginklas jo vaizduotėje virsta gandrais, o gandrai pakyla į dangų. Jis meldžiasi: „Відпусти їм все“ [Atleisk jiems už viską] ir paleidžia žuvusius tarsi paukščius. Pasikartojantis „Це война“ [Tai karas] skamba trumpai ir be paaiškinimų, o „Не сумуй, козаче мольфар“ [Neliūdėk, kazoke molfare] bando paguosti žmogų, kuris stovi tarp pelenų ir dangaus.