Колискові reiškia „lopšinės“. Tai gražus ir švelnus žodis, retai sutinkamas populiariose dainose, kuris sukelia vaikystės, jaukumo ir ramybės jausmą.
Dainoje dainininkas sako: „Я забув твої колискові, бо їх не співають в день“ (Aš pamiršau tavo lopšines, nes jų nedainuoja dieną). Tai rodo, kad jis prarado kažką brangaus ir guodžiančio, kas priklauso praeičiai ir nakties ramybei, o ne dienos šurmuliui.
Ar kada nors jautėtės taip, tarsi lietaus lašai būtų tiesiog kitų žmonių ašaros? „Kozak System“ daina „Досить Сумних Пісень“ [Gana liūdnų dainų] būtent taip ir prasideda! Dainos herojus kalba apie „per daug ašarų“ lietuje ir apie savo „angelą su apsiaustu“, kuris yra „purve nuo svetimų ratų“. Tai skamba gana niūriai, tiesa?
Bet tada viskas pasikeičia! Nors dainos herojus pamiršo lopšines, nes „jų nedainuoja dieną“, angelas jam nusišypso ir sako: „Досить сумних пісень!“ [Gana liūdnų dainų!] Tai tarsi švelnus priminimas, kad reikia nustoti liūdėti ir judėti toliau. Jis ieško savo angelo, nori dar vienos vilties iš šimto, kad angelas jį „užburtų, įsimylėtų, įleistų“. Jis žada išgauti muziką iš dangaus ir žodžius iš tuščių kišenių, laukdamas, kol angelas jam pasakys: „Досить сумних пісень!“ [Gana liūdnų dainų!] Tai daina apie tai, kaip palikti sielvartą be vardo ir tiesiog patikėti, kad viskas bus gerai. Argi ne puiku?