Sonett In Dur Lyrics in Lithuanian by Dota Kehr, Clueso
Umbrandet yra poetiškas žodis, reiškiantis „apsuptas“ arba „apgaubtas“, ypač taip, lyg aplinkui būtų nerami jūra. Dainoje jis apibūdina dabartį kaip jūrą, kuri visiškai apsupa pasakotoją, o geriausi jos sapnai joje susilieja.
„Sonett In Dur“ Dota Kehr ir Clueso dainoje skamba kaip meilės prisipažinimas, parašytas soneto forma. Pasakotojas tyliomis valandomis klausia savęs: „Was war das Leben, Liebster, du kamst / Und mir die Schatten von der Seele nahmst?“ [Kas buvo gyvenimas, mylimasis, tu atėjai ir nuėmei šešėlius nuo mano sielos?] Prieš sutikdamas šį žmogų jis nebeaiškiai prisimena savo ankstesnį gyvenimą. Dabar dabartis jį apsupa kaip jūra, į kurią suteka gražiausios svajonės. Labai stiprus vaizdas, ypač todėl, kad praeitis čia ne išnyksta visiškai, o tampa miglota, tarsi jos nebereikėtų taip ryškiai prisiminti.
Vėliau daina tampa grėsmingesnė. „Vergaß ich doch, wie süß die Vögel sangen“ [Juk pamiršau, kaip saldžiai čiulbėjo paukščiai] reiškia, kad meilė pakeitė net įprastą pasaulio grožį. Mylimas žmogus yra „der Jahre buntes Kleid“ [spalvingas metų drabužis], o be jo lieka „die weißen Winter und die Einsamkeit“ [balti žiemos mėnesiai ir vienatvė]. Paskutinė mintis labai kategoriška: jei jis išeitų, „niemals wieder wird es Frühling sein“ [daugiau niekada nebus pavasario]. Taigi švelnus meilės sonetas turi ir truputį perdėtą, teatrališką baimę prarasti: vienas žmogus čia tampa visu pavasariu.
