Riegel reiškia „skląstį“ arba durų užraktą. Dainoje ši konkreti, vaizdinga detalė vartojama metaforiškai: prieš lyrinio subjekto vidines duris užsiveria skląstis, todėl jis negali atsiverti mylimajam.
Dota Kehr dainoje „Blatt im Wind“ („Lapas vėjyje“) kalbama apie meilę, kurios neįmanoma lengvai ištarti. Pasakotoja prašo mylimojo leisti pajusti jo širdies plakimą: „Lass mich das Pochen deines Herzens spüren“ [Leisk man pajusti tavo širdies plakimą]. Ji nori, kad jis atvertų „all die geheimen Türen“ [visas slaptas duris], nors pati lieka užsisklendusi: žodžiais prisipažinti negali, o ašaros taip ir lieka neišlietos. Ypač gražus čia prieštaravimas: bučiniais ji skandina visą savo skausmą, tačiau paslaptį nešiojasi savyje „wie ein Kind“ [kaip vaiką], tarsi saugotų kažką mažo, trapaus ir labai brangaus.
Dainos meilė turi ir savo išsiskyrimo šešėlį. Jėga, sujungusi abu žmones nuo pat pradžių, „wird uns am letzten aller Tage trennen“ [paskutinę iš visų dienų mus išskirs]. Tai skamba kaip neišvengiama riba, kurios neįmanoma apeiti. O eilutė „Ich bin ein Blatt, zu früh vom Baum gerissen“ [Aš esu lapas, per anksti nuplėštas nuo medžio] suteikia dainai labai konkretų trapumo vaizdą: žmogus atplėštas nuo to, kas jį laikė, ir paliktas blaškytis. Paskutinis klausimas „Ob alle Liebenden so einsam sind?“ [Ar visi įsimylėjusieji tokie vieniši?] lieka ore, ir būtent todėl jis skamba taip skaudžiai: net būdama šalia mylimojo, pasakotoja negali visiškai pasiekti jo ar būti išgirsta.