Unendlichkeit reiškia „begalybė“. Tai galingas ir poetiškas žodis, retai sutinkamas kasdienėje kalboje, bet dažnai naudojamas apibūdinti kažką beribio ir amžino.
Šioje dainoje Tokio Hotel naudoja jį norėdami išreikšti begalinę kelionę ir laiką, kurį reikia įveikti, kad vėl būtų kartu su mylimuoju. Eilutė „Noch tausendmal durch die Unendlichkeit“ (Dar tūkstantį kartų per begalybę) sukuria stiprų ilgesio ir vilties vaizdą, pabrėžiant meilės, kuri peržengia laiko ir erdvės ribas, gilumą.
„1000 Meere“ yra vokiečių grupės „Tokio Hotel“ daina apie du žmones, kuriuos skiria beveik neįmanoma kelionė, tačiau jie vis tiek neatsisako vienas kito. Pasakotojas klaidžioja tuščiomis gatvėmis: „Die Straßen leer“ [Gatvės tuščios]. Naktis jį tarsi paliko, šaltas vėjas sustingdo pasaulį, o saulė „erfroren“ [sušalusi]. Vis dėlto mylimo žmogaus atvaizdą jis nešiojasi savyje ir žada grįžti „über tausend Meere, zurück zu dir“ [per tūkstantį jūrų, atgal pas tave]. Čia „tūkstantis jūrų“ skamba kaip didžiulis atstumas ir visos kliūtys, kurias reikia įveikti.
Dainos priedainis atkaklus ir beveik kaip pažadas: „Vertrau mir“ [Pasitikėk manimi]. Jie turi pereiti „tausend dunkle Jahre ohne Zeit“ [tūkstantį tamsių metų be laiko] ir stebėti, kaip „tausend Sterne ziehen vorbei“ [pro šalį slenka tūkstantis žvaigždžių]. Net kai viskas vyksta ne taip, kaip tikėtasi, jų širdys vis dar plaka per naktį. Pabaigoje abu leidžiasi nešami vienas kito link: „Lass dich zu mir treiben, ich lass mich zu dir treiben“ [Leiskis plukdomas pas mane, aš leisiuosi plukdomas pas tave]. Tai ne konkretaus maršruto pasakojimas, o svajinga kelionė iš vienatvės į vietą, „die nur wir beide kennen“ [kurią žinome tik mudu].