Impronta reiškia „įspaudą“ arba „pėdsaką“, dažnai ne tik fizinį, bet ir emocinį. Dainoje kalbama apie mylimo žmogaus „įspaudą ant pagalvės“: tai poetiškas būdas išreikšti jo buvimo ir prisiminimų pėdsaką net tada, kai jis jau išėjo.
„Come Vorrei“ („Kaip norėčiau“) yra itališka daina apie žmogų, kuris žiemą lieka vienas su savo mintimis. Jis nemiega, sėdi namuose, klausosi tylos ir laukia mylimo žmogaus prie ugnies, kol už lango sninga: „Ci sono giorni in cui non dormo e penso a te“ [Būna dienų, kai nemiegu ir galvoju apie tave]. Net Kalėdos, kurios buvo tik prieš metus, šįkart atrodo nebe tokios. Labai gražus, bet kartu liūdnas vaizdas: tas pats vakaras be mylimo žmogaus tampa „per daug liūdnas, per daug vienodas“.
Dainos pasakotojas nori, kad meilė neištirptų „kaip sniegas saulėje“ ir kad kitas žmogus mylėtų jį taip, kaip jis pats moka mylėti. Tačiau jis taip pat supranta, kad negali priversti mylėti: „Dovrei capirti quando vedo che vai via“ [Turėčiau suprasti, kai matau, kad išeini]. Pavydas čia įvardijamas tiesiai, kaip jausmas, kurį sukelia būtent šis žmogus. Pabaigoje net kita moteris neateina ištrinti mylimosios pėdsako nuo pagalvės, o mėnulis, į kurį pasakotojas kreipiasi pagalbos, irgi nebesilieka šalia. Tai labai asmeniška daina apie laukimą, meilės praradimo baimę ir norą sustabdyti santykius, kurie tyliai tirpsta.