Nenia yra retas ir poetiškas itališkas žodis, reiškiantis lopšinę arba monotonišką, liūdną giesmę. Dainoje „Una nenia di paese suonerò“ pasakotojas žada gitara sugroti kaimo dainą, jei naktį verks, todėl šis žodis perteikia nostalgiją, vienatvę ir paguodą.
„Che Sarà“ reiškia „Kas bus?“. Dainos pasakotojas atsisveikina su savo kaimu: „Paese mio che stai sulla collina“ [„Mano kaime, esančiame ant kalvos“]. Jis mato jį tarsi seną miegantį žmogų, apimtą nuobodulio, apleistą ir sergantį. Tai labai tiesus, net šiek tiek niūrus vaizdas: namai ir pažįstama vieta liko, bet gyvybės juose beveik nebėra. Pasakotojas išvyksta ir nežino, kuo taps jo gyvenimas: „Che sarà della mia vita chi lo sa?“ [„Kas bus su mano gyvenimu, kas žino?“]. O frazė „sarà quel che sarà“ [„bus, kaip bus“] skamba kaip sprendimas nebespėlioti ir žengti į rytojų.
Kaimas tuštėja, nes draugai beveik visi jau išvykę, o kiti dar išvažiuos. Pasakotojui gaila palikti jų draugiją, tačiau jis susitaiko su tuo, kad viskas praeina. Į kelionę jis pasiima gitarą: jei naktį ims verkti, gros „una nenia di paese“ [„kaimo lopšinę“], tarsi maža daina galėtų palaikyti ryšį su namais. Prieš išvykdamas jis pabučiuoja mylimąją, kurios lūpos buvo jo pirmosios meilės pradžia. Jis pažada sugrįžti, nors pats nežino kada. Dėl to ši daina skamba ir liūdnai, ir laisvai: žmogus palieka tai, ką myli, bet į nežinomybę eina su gitara, prisiminimais ir paprastu atsakymu: „Che sarà, che sarà“ [„Kas bus, tas bus“].