Псевдобогами-коршунами yra sudėtinis žodis, reiškiantis „pseudo-dievai-vanagai“. Tai labai vaizdingas ir neįprastas žodis, kuris iškart patraukia dėmesį.
Šiame kontekste, Kalush naudoja jį apibūdinti žmonėms, kurie apsimeta esą svarbūs ar galingi, bet iš tikrųjų yra tik „žolė“, kurią lengva „nupjauti“. Žodis „vanagai“ (коршунами) suteikia papildomą neigiamą konotaciją, pabrėždamas jų grobuonišką ir apgaulingą prigimtį. Tai puikus pavyzdys, kaip ukrainiečių kalba gali kurti galingus ir unikalius vaizdinius.
KALUSH ir Balsam dainoje „Розбуди мене“ („Pažadink mane“) kalba žmogus, kuris per ilgai snaudė ne tik tiesiogine, bet ir gyvenimo prasme. Jis pripažįsta: „Так багато справ залишилося ще не завершеними“ („Tiek daug darbų dar liko neužbaigtų“) ir „Так багато часу сам у себе вкрав“ („Tiek daug laiko pats iš savęs pavogiau“). Tai raginimas nustoti atidėlioti, nešvaistyti laiko tiems, kurie „краде час твій“ („vagia tavo laiką“), ir nepasitikėti „псевдобогами-коршунами“ („netikrais dievais ir vanagais“). Šis vaizdas skamba gana kandžiai: tariami galingieji čia nėra amžini, o tik žolė, kurią anksčiau ar vėliau galima nupjauti. Dainos mintis aiški: tikroji vertė nėra matuojama pinigais, o pinigai turi tarnauti žmogui, ne žmogus jiems.
Priegiesmyje mylima moteris prašoma pažadinti kalbantįjį, kol jis dar yra: „Мила, розбуди мене / Поки я є“ („Mieloji, pažadink mane, kol aš esu“). Virš aprūkusio lauko kyla saulė, o nematoma jėga vėl kelia žmogų aukštyn. Antroje dalyje atsiranda dusulio ir pabėgimo nuo tikrovės vaizdai: „Мало мені, кисень пропав“ („Man per maža oro, deguonis dingo“), nes šalia nėra jos. Žodis „провтикали“ yra šnekamasis, reiškiantis „pražiopsojome“ arba „praleidome“, todėl eilutė apie praeitį skamba labai kasdieniškai. Kalbantysis ima painioti, kas buvo iš tikrųjų, o kas tik jo vaizduotėje, ir tikrą pasaulį keičia į „картинку з кіно“ („kino filmo vaizdą“). Dėl to pakartotinis prašymas jį pažadinti skamba ir švelniai, ir skubiai: sugrąžinti į dabartį, kol dar nevėlu.