„Мерехтить“ [mereкhtyt] reiškia „mirga“ arba „blyksi“ ir apibūdina šviesą ar jausmą, kuris trumpai sužaižaruoja ir pranyksta. Dainoje nerimas mirga vaikų akyse: „мерехтить тривога“ [mereкhtyt tryvoha], todėl šis poetiškas žodis sukuria įsimintiną įtampos vaizdą.
„Changes“ kalba apie pasaulį, kurio ne visada galime suvaldyti, ir apie sprendimą keisti save bei laikytis kartu. Eilutė „No, we can't change the weather“ [Ne, mes negalime pakeisti oro] iškart nubrėžia ribą, o po jos seka viltis: „But we can change our hearts“ [Bet galime pakeisti savo širdis]. Laikrodis čia tampa laiko ir likimo ženklu: veikėjai nori jį „strike ... together“ [sustabdyti kartu], kol dar nėra per vėlu. Net krisdami jie keliasi, sodina gėles į žemę ir meldžiasi tiek gėrio, tiek blogio dievams, prašydami nutraukti prakeiksmą bei „thread the needle“ [perverti adatą]. Tai gražus, truputį keistas atkaklumo vaizdas: rankose laikoma adata, o aplinkui reikia išnarplioti beveik neįmanomą padėtį.
Ukrainietiškoje dalyje daina tampa daug aštresnė. Laisvė apibūdinama kaip patraukli, bet jos neleidžiama turėti, nes žmonėms trūksta tikėjimo ja. Tarp planų, sprogimų ir gynybos pasirodo ypač stiprus vaizdas: „Берем міни ми руками, садимо на городі ми мимо мін“ [Imame minas rankomis, sodiname jas darže, tarp minų]. Tai skamba ir pavojingai, ir absurdiškai, nes įprastą daržą pakeičia karo grėsmė. Vėliau kartojamas klausimas „Хто покаже нам шлях, що веде до бога?“ [Kas parodys mums kelią pas Dievą?], o vaikų akyse vėl mirga nerimas. Tarp angliškų prašymų „Set me free“ [Išlaisvink mane] ir ukrainietiškų karo vaizdų daina laikosi už meilės, tikėjimo ir žmonių gebėjimo pakilti kartu.