Mannenhart pažodžiui reiškia „vyro širdis“. Tai įdomus sudurtinis žodis, dainoje simbolizuojantis jautrią ir pažeidžiamą vyro vidinę pusę, kuri slepiasi po kietu išoriniu įvaizdžiu.
Dainos pasakotojas prašo „pradurti“ jo akmeninį kiautą ir leisti jam pajusti skausmą savo mannenhart. Šis žodis yra dainos pavadinimas ir įsimintina metafora apie vyriškumą, jausmus bei pažeidžiamumą.
„Mannenharten“ („Vyrų širdys“) yra atvira, truputį savikritiška daina apie vyrą, kuriam sunku parodyti dėmesį ir jausmus taip, kaip norėtųsi. Jis prisipažįsta: „Als ik zwijg, wil ik zoveel zeggen“ [Kai tyliu, noriu pasakyti tiek daug]. Tyla čia nereiškia abejingumo. Atvirkščiai, jis klausosi, tik ne visada moka tai parodyti. Kartais pamiršta komplimentą, kartais, kai kalba kitas žmogus, pats taip įsitraukia į savo žodžius, kad nebegali klausytis. Eilutė „Want ik kan niets tegelijk“ [Nes aš negaliu daryti kelių dalykų vienu metu] skamba paprastai ir net šiek tiek juokingai, bet kartu paaiškina jo problemą.
Dainos centre yra įvaizdis: iš išorės jis atrodo kietas, tarsi „een man van steen“ [akmeninis vyras], tačiau viduje nėra bejausmis. Jis prašo pažvelgti giliau: „prik er eens doorheen“ [pradurk tą paviršių, prasiskverbk pro jį] ir leisk jo „mannenhart“ [vyro širdžiai] pajusti skausmą. Pabaigoje jis sako esąs ir „een jochie en een vent“ [ir berniūkštis, ir suaugęs vyras]. Tai žaismingas prisipažinimas, kad net suaugęs žmogus savyje nešiojasi pažeidžiamą vaiką. BLØF kartu su Nielson šią dainą pateikia kaip nuoširdų prašymą neapsigauti dėl kieto fasado: „Niets is wat het lijkt“ [Nieko nėra taip, kaip atrodo].