Ossigeno reiškia „deguonis“ – gyvybei būtinas oras. Dainoje šis žodis vartojamas poetiškai: bučinys tampa tarsi deguonis, kuris tiesiai pasiekia širdį ir leidžia jaustis gyvam bei mylimam.
Tai įsimintinas pasirinkimas, nes kasdieniškai kalbame apie deguonį mokslo kontekste, o čia jis tampa stiprios meilės ir emocinio artumo metafora.
Annalisa dainoje „Una Finestra Tra Le Stelle“ („Langas tarp žvaigždžių“) meilė parodoma kaip artumas, pakeičiantis įprastą pasaulio vaizdą. Pasakotoja sako: „Cambio faccia, cambio modo di pensare“ [„Keičiu veidą, keičiu mąstymo būdą“]. Net ašara tampa žaismingai pervadinta lietumi, kai mylimas žmogus juokiasi ir taip ją pavadina. O baimė tampa švelnesnė apkabinime, naktis įgauna kvapą, o kitas žmogus vis dar sugeba nustebinti.
Gražiausias dainos vaizdas yra kvietimas „Disegna una finestra tra le stelle da dividere col cielo“ [„Nupiešk langą tarp žvaigždžių, kuriuo galėtume dalytis su dangumi“]. Tai tarsi slapta vieta dviem, atverta į visą dangų. Bučinys čia apibūdinamas labai tiesiai ir truputį perdėtai: „l’ossigeno mi arriva dritto al cuore / solo se mi baci te“ [„deguonis tiesiai pasiekia mano širdį / tik kai bučiuoji tu“]. Dėl šio žmogaus žodžiai prisipildo spalvų ir garsų, o pasaulis tampa matomas taip, kaip anksčiau nebuvo. Galiausiai lieka paprastas, stiprus troškimas: nieko daugiau nereikia, kai tas artumas yra šalia.