Bagliori reiškia trumpus šviesos blyksnius arba švystelėjimus. Tai poetiškas ir ne kasdienis žodis, dainoje perteikiantis trumpas vilties ar jausmų kibirkštis, kurios vėliau pranyksta tuštumoje: „Sono bagliori“ („Tai tik blyksniai“).
Annalisa dainoje „Sinceramente“ kalba apie žmogų, kuris blaškosi tarp skausmo, slėpimosi ir noro pasakyti tiesą. Ji pabunda po vos valandos miego, skaičiuoja „otto lune nere“ [aštuonias juodas mėnulio naktis], o devintąja pavadina tą kitą žmogų. Eilutė „La vuoi la verità? Ma quale verità?“ [Nori tiesos? Bet kokios tiesos?] skamba beveik kaip pokalbis su savimi: ar sakyti tiesiai, ar rinktis gražesnę, poetiškesnę versiją? Priedainyje ji prisipažįsta: „Sinceramente quando piango“ [Nuoširdžiai, kai verkiu]. Ji kartais slepiasi, dreba, žengia vieną žingsnį pirmyn ir vieną atgal, tačiau aiškiai sako, kad nenori mirti. Todėl dainoje kartu telpa ir labai tamsūs vaizdai, ir užsispyręs noras išlikti.
Santykiai čia atrodo sunkūs ir svaiginantys. „Di nuovo sotto un treno“ [vėl po traukiniu] yra vaizdingas posakis apie jausmą, tarsi gyvenimas vėl būtų pervažiavęs, o „tu non sei leggero“ [tu nesi lengvas] reiškia, kad tas žmogus nėra lengvai pakeliamas nei emociškai, nei santykiuose. Ji kaltina jį gesinant cigaretes ant mėlyno aksomo, paskui pati atsigauna ir palieka žinutę. Pabaigoje lieka vos du žodžiai: „Sinceramente tua“ [nuoširdžiai tavo]. Tai gražus, bet ne visai ramus atsisveikinimas: už tų žodžių slepiasi dvejonės, tuštuma, „chiari di luna“ [mėnulio šviesos] paliekamos už nugaros ir žmogus, kuris vis dar dreba, bet vis tiek parašo.