Isterico reiškia „isteriškas“. Tai stiprus būdvardis, apibūdinantis intensyvią, nekontroliuojamą emocinę būseną.
Šioje dainoje Annalisa dainuoja: „È tutto il giorno che mi salvo da un pianto isterico“ (Visą dieną gelbėjuosi nuo isterinio verksmo). Šis žodis puikiai perteikia dainininkės emocinę kovą ir bandymą susilaikyti nuo stiprių jausmų, suteikdamas dainai dramatiškumo ir gilumo.
Annalisa dainoje „Bellissima“ pasakoja apie santykį, kuriame trauka vis dar gyva, nors kitas žmogus elgiasi slapta ir nenuspėjamai. „Insieme solo dentro casa“ [kartu tik namuose] skamba kaip priekaištas: kodėl jie būna kartu tik už uždarų durų, o apie ją jis su niekuo nekalba? Ji bando prisitaikyti, „mi sto impegnando ad essere più elastica“ [stengiuosi būti lankstesnė], tačiau tuo pat metu jo pasiilgsta ir tyli, nes „ti sto pensando e non ti scrivo da tanto“ [galvoju apie tave, bet seniai tau nerašau]. Tada jis netikėtai pasirodo, ir visi jos planai subyra į vieną labai atvirą prisipažinimą: „Oddio però tu mi piaci“ [Dieve, bet tu man patinki].
Dainos smagumas slypi staigiame nuotaikų šokinėjime. Ji visą dieną stengiasi nepravirkti, užsideda sportinius „Adidas“ šortukus ir leidžia mankštos muziką, bet vis tiek pripažįsta: „Madonna se mi manchi“ [Dieve, kaip man tavęs trūksta]. Pasikartojantis „Dove vai? Te ne vai?“ [Kur eini? Tu išeini?] skamba kaip bandymas sulaikyti žmogų, kuris jau kartą išėjo. „Ero bellissima“ [buvau nuostabi] primena jos laukimą pasipuošus su „Saint Laurent“, prabangaus mados ženklo drabužiais. Tai ne rami meilės istorija, o labai konkreti scena: ji pasiruošusi, laukia jo, supykusi klausia, ko jis nori, ir vis tiek negali paneigti, kad jis jai patinka.