Ghiacciai reiškia „ledynai“. Tai įspūdingas žodis, kuris nėra dažnai vartojamas kasdienėje kalboje ar dainose.
Šioje dainoje Annalisa dainuoja „Siamo dentro i ghiacciai“ (Mes esame ledynuose), metaforiškai apibūdindama jausmą, kai esi įstrigęs šaltoje, sustingusioje situacijoje ar santykiuose. Šis žodis sukuria ryškų vaizdą ir pabrėžia dainos emocinį gilumą.
Italų popmuzikos atlikėja Annalisa dainoje „Dieci“ pasakoja apie santykius, kurie niekaip nesugeba baigtis. Čia pilna netvarkingų, visiems pažįstamų akimirkų: vakarienė su vynu tiesiai lovoje (Ho cenato col vino sul letto), miegas automobilių stovėjimo aikštelėje ir dramatiški pykčio priepuoliai bute (Le scenate nell'appartamento). Dainos herojė supranta, kad filmai meluoja sakydama Non fanno l'amore nei film („Filmuose taip nesimyli“), bet vis tiek negali atsitraukti. Jos kasdienybė bėga tarp chaoso ir noro gauti bent truputį ramybės, pavyzdžiui, nusipelnant caffellatte corretto – itališkos kavos su pienu, „pataisytos“ lašu stipraus alkoholio.
Svarbiausia dainos mintis sukasi aplink tą amžiną pažadą, kad „šis kartas jau tikrai paskutinis“. Ji dainuoja: Perché l'ultima volta è sacra („Nes paskutinis kartas yra šventas“), tačiau iškart priduria, kad po šio atsisveikinimo prireiks dar dešimties tokių pačių – Serviranno ancora dieci ultime volte. Tai daina apie trauką, kuriai nepadeda nei lietus šeštadienio naktį, nei šaltis grįžtant namo. Ji reikalauja apsispręsti čia ir dabar (Non ho tempo, deciditi – „Neturiu laiko, apsispręsk“), nors pati puikiai žino, kad parašius po valandos viskas vėl prasidės iš naujo.