Feryat reiškia garsų skausmo ar nevilties šūksnį, aimaną arba pagalbos klyksmą. Dainoje „Feryada gücüm yok“ pasakotojas sako, kad nebeturi jėgų net išklykti, o „feryatsız duy beni“ prašo būti išgirstas net be žodžių. Tai vaizdingas, rečiau kasdienėje kalboje vartojamas žodis, perteikiantis stiprią emocinę įtampą.
Tarkano dainos „Hatasız Kul Olmaz“ pavadinimas reiškia: „Nėra neklystančio žmogaus.“ Pasakotojas prašo mylimo žmogaus priimti jį su jo klaidomis: „Hatasız kul olmaz, hatamla sev beni“ [Nėra neklystančio žmogaus, mylėk mane su mano klaidomis]. Jis jaučiasi pasimetęs ir išsekęs, todėl maldauja: „Kaybettim kendimi, ne olur bul beni“ [Pamečiau save, prašau, surask mane] ir „Yoruldum halim yok, sen gel de al beni“ [Pavargau, nebeturiu jėgų, ateik ir pasiimk mane]. Tai labai tiesus prašymas: net jei jis nebegali garsiai šaukti, mylimasis turėtų išgirsti jį iš tylos.
Dainos ilgesys tampa toks stiprus, kad pasakotojas sutiktų net su meile iš tolo: „Uzaktan olsa da, razıyım sev beni“ [Net jei iš tolo, sutinku, tik mylėk mane]. Turkų kalbos žodis „razıyım“ čia reiškia „sutinku“ arba „man to pakanka“. Kitoje dalyje jis klausia, ar mylimojo priekaištas kyla iš širdies, ar tik iš žodžių: „Sözünde sitem var, kalpte mi dilde mi“ [Tavo žodžiuose yra priekaištas, ar jis širdyje, ar tik liežuvyje?]. Nors tekstas dramatiškas, jo esmė paprasta ir labai žmogiška: „Aš klystu, pavargau ir ilgiuosi. Pasakyk, ar tavo širdis dar mano rankose, ir, prašau, mylėk mane.“