Žodis "naufragare" pažodžiui reiškia "patirti laivo katastrofą" arba "nuskęsti". Tai dramatiškas ir įsimintinas veiksmažodis, kuris retai pasitaiko dainose.
Šioje dainoje Sal Da Vinci naudoja jį perkeltine prasme, kalbėdamas apie "jūrą, apie nuskendimą" (Parli di mare, di naufragare). Tai sukuria ryškų vaizdą, kaip galima pasinerti į jausmus ar patirtis, tarsi nuskęstant jūroje, suteikiant dainai gilumo ir poetiškumo.
Ši itališka pop daina yra tikras meilės laiškas moteriai, kuri dainininkui yra pats poezijos įsikūnijimas. Sal Da Vinci apdainuoja ją kaip savo mūzą, kuri yra „benzina per artisti e romantici“ (benzinas menininkams ir romantikams). Ji yra tokia ypatinga, kad net jos klaidos yra poetiškos. Dainininkas žavisi, kaip ji sugeba sutalpinti visą gyvenimo prasmę į vieną eilutę, naudodama metaforas, kurios atrodo kaip vaizdai.
Jis teigia, kad kol viskas aplinkui greitai keičiasi, ji „rimani pe' l'eternità“ (pasilieka amžinai). Ji yra tiesos sakymas ir amžinumas. Dainoje moteris apibūdinama kaip gyvenanti „tra bellezza e follia“ (tarp grožio ir beprotybės), o didžiausias komplimentas nuskamba priedainyje: ji yra „poesia / Che non ha bisogno di melodia“ (poezija, kuriai nereikia melodijos). Įsivaizduokite, muzikantas sako, kad jo mylimoji yra tokia tobula, jog jai net nereikia muzikos!