Žodis „innamorato“ reiškia „įsimylėjęs“. Tai esminis žodis, apibūdinantis dainos temą – gilią ir aistringą meilę.
Dainoje dainininkas kelis kartus pabrėžia savo įsimylėjimą, sakydamas „Nun so' maj stat' innammurat' accussì“ (Niekada nebuvau taip įsimylėjęs) ir „sarò sempre innamorato di te“ (visada būsiu tave įsimylėjęs). Šis žodis puikiai atspindi dainos emocinį krūvį ir pagrindinę žinutę.
Sal Da Vinci dainoje „L'AMORE E TU“ atveria tikrą itališkų jausmų dramą, kurioje maišosi standartinė italų kalba ir aistringas Neapolio dialektas. Dainininkas stovi vietoje ir laukia, nes mintys apie mylimąją jį tiesiog nuodija: „Mi avvelena ogni istante il pensiero costante di te“ (Kiekvieną akimirką mane nuodija nuolatinė mintis apie tave). Jis atvirai pripažįsta, kad be jos nebegali gyventi, o didžiausias jo troškimas labai tiesus: „Io non vivo più, l'amore e tu / Sono le cose che io voglio di più“ (Aš nebegyvenu, meilė ir tu / Yra tie dalykai, kurių labiausiai noriu). Kai kurios eilutės skamba net kiek dramatiškai perlenktos, pavyzdžiui, kai jis prašo vieno bučinio viskam paaiškinti: „Ramm' n' bac' ca' t' faccio capì“ (Duok man bučinį, kad tau paaiškinčiau).
Neapolietiškos eilutės dainai suteikia ypatingo aštrumo ir tiesmukumo. Sal Da Vinci naudoja stiprius, materialius vaizdinius: mylimoji jam yra liepsna, kuri jį degina („Tu sì o fuoc' ca' m' sta bruciann'“), ir akmuo, tempiantis jį į dugną („Si na pret' ca' m' port' infonn'“). Jis netgi sako, kad nors yra fiziškai gyvas, iš tikrųjų negyvena: „Io so' viv' ma nun sto campann'“ (Esu gyvas, bet negyvenu). Tai atviras, šiek tiek desperatiškas pažadas būti šalia, kad ir kur mylimoji beeitų: „Ovunque andrai, ricorderai / Che sarò sempre innamorato di te“ (Kad ir kur eisi, prisiminsi / Kad visada būsiu tave įsimylėjęs).