Likfärd tiesiogiai verčiama kaip „laidojimo kelionė“ arba „paskutinė kelionė“. Tai yra sudėtinis žodis, sudarytas iš „lik“ (kūnas, lavonas) ir „färd“ (kelionė).
Šioje dainoje žodis „Likfärd“ yra ypač svarbus, nes jis nurodo į karaliaus Karolio XII palaikų gabenimą atgal į Švediją po jo mirties. Tai ne tik fizinė kelionė, bet ir simbolinė atsisveikinimo bei gedulo kelionė, pabrėžianti dainos istorinį ir dramatišką kontekstą.
Ši Sabaton daina, „Konungens Likfärd“, nukelia mus į šaltą žiemos naktį, kai karalius mirė. Dainos žodžiai, tokie kaip „Döden stod för dörren, denna kalla vinternatt“ (Mirtis stovėjo prie durų, šią šaltą žiemos naktį), iškart panardina mus į liūdesio ir netekties atmosferą. Kyla klausimas, kas dabar vadovaus, kai „Mist vår kung, vår sorg är tung, när hans styre tagit slut“ (Praradome savo karalių, mūsų sielvartas sunkus, kai jo valdymas baigėsi).
Įdomiausia dalis – paslaptis, gaubianti jo mirtį. „Kom skottet från hans egen här? Tanken tär. Trehundra år och ingen vet hans döds hemlighet“ (Ar šūvis atėjo iš jo paties kariuomenės? Mintis graužia. Trys šimtai metų ir niekas nežino jo mirties paslapties). Šie žodžiai verčia susimąstyti apie išdavystę ir nežinomybę. Karalius, „Död vid rikets rand, drömmen rann ut i sand“ (Miręs prie karalystės krašto, svajonė virto smėliu), yra nešamas namo, atgal į Švediją, su šūksniu „Leve Carolus Rex!“ (Tegyvuoja Karolis Karalius!). Tai galinga istorija apie prarastą lyderį ir amžiną klausimą apie jo palikimą: „var han hjälte eller ej?“ (ar jis buvo didvyris, ar ne?).