Karolinen reiškia „karolinas“ – tai Švedijos kareivis, tarnavęs karaliams Karoliui XI ir Karoliui XII. Šis žodis yra labai specifinis ir susijęs su Švedijos istorija, ypač Didžiuoju Šiaurės karu.
Dainoje „Karolinens Bön“ (Karolino malda) šis žodis nurodo į drąsius ir religingus karius, kurie kovojo už savo karalių ir tėvynę. Tai puikus žodis, norint sužinoti apie Švedijos istoriją ir karinę praeitį.
„Karolinens Bön“ yra švedų grupės „Sabaton“ daina apie karoliną, Švedijos karaliaus kariuomenės kareivį, žygiuojantį į mūšį su religiniu įsitikinimu ir aklu pasiryžimu. Pradžioje jis vaizduojamas kaip žmogus, išėjęs „Bortom Svea rikes gränser“ [už Švedijos karalystės sienų], tačiau jo šauksmas ir pareiga siejami su tėvyne, valdovu bei krikščionybe. Eilutė „soldat i Jesu namn“ [karys Jėzaus vardu] skamba tiesiai ir griežtai: kareivis mano, kad kovoja ne tik už karalių ir šalį, bet ir pagal Dievo valią. Jis eina per kulkų ugnį, mato mirtį prieš akis ir vis tiek žygiuoja pirmyn.
Dainos centre yra malda „Fader Vår“ [Tėve mūsų]. Kariai kartoja jos žodžius apie Dievo vardą, karalystę, kasdienę duoną ir nuodėmių atleidimą, tarsi prieš mūšį mėgintų savo gyvenimą patikėti aukštesnei jėgai. Tuo pat metu jų baimė dingsta: „Rädslan de glömt“ [baimę jie pamiršo], o visa armija juda viena eile, neatsitraukdama net prieš iškeltą priešo vėliavą. Man čia ypač stipriai veikia kontrastas: maldos žodžiai yra ramūs, o vaizdas aplink juos žiaurus, pilnas kulkų, mirties ir žygiuojančių kareivių. „Karolinen marscherar fram“ [karolinas žygiuoja pirmyn] tampa atkakliu dainos šūkiu.