Undivé yra labai įdomus žodis, kilęs iš romų kalbos (kalbos, kuria kalba čigonai) ir reiškia „dieviškas“ arba „Dievo“. Tai nėra dažnas žodis ispanų dainose, todėl jis išsiskiria.
Šiame kontekste, Rosalía jį naudoja norėdama apibūdinti naktį, kuri, nors ir nėra „graži“ (bonita), vis tiek turi kažką dieviško ar likimo nulemto. Tai suteikia dainai mistiškumo ir gylio, atspindint flamenko kultūros šaknis.
„MALAMENTE (Cap.1: Augurio)“ skamba kaip blogo nuojautos vakaras, kuriame kiekvienas ženklas atrodo įtartinas. Pasakotoja iš anksto žino, kad stiklas suduš: „Ya sabía que se rompía“ [jau žinojau, kad jis suduš]. Laiptinėje mirksi šviesa, kažkas eina koridoriumi, o naktis staiga tampa keista. Priedainyje kartojamas „Malamente“ reiškia „blogai“ arba „prastai“, o „está en la mente“ [tai yra mintyse] leidžia suprasti, kad nerimas kyla ir iš pačios galvos. Labai įsimintinas tas beveik užkeikimo ritmas: „Mal, muy mal“ [blogai, labai blogai].
Toliau ženklai darosi beveik siurrealistiški: čigonė perspėja geriau neiti į lauką, sapne tiltas svyruoja kuo labiau stengiantis jį pereiti. Vis dėlto pabaigoje ji apsivelka papuošalus ir išeina: auskarai blizga rankoje, ant odos žėri koralai, o šie daiktai tampa apsauga. „Me proteja, me salve, me ilumine, me guarde“ [tegu mane saugo, gelbsti, apšviečia ir globoja]. „La noche undivé“ galima suprasti kaip Dievo naktį: „undivé“ yra romų kalbos žodis, reiškiantis Dievą. Nepaisydama nejaukios nuojautos, ji nusprendžia nebegaišti nė minutės galvodama apie tą žmogų. Tai daina apie ženklus, baimę ir sprendimą vis tiek žengti pro duris.