Undivé yra labai įdomus žodis, kilęs iš romų kalbos (kalbos, kuria kalba čigonai) ir reiškia „dieviškas“ arba „Dievo“. Tai nėra dažnas žodis ispanų dainose, todėl jis išsiskiria.
Šiame kontekste, Rosalía jį naudoja norėdama apibūdinti naktį, kuri, nors ir nėra „graži“ (bonita), vis tiek turi kažką dieviško ar likimo nulemto. Tai suteikia dainai mistiškumo ir gylio, atspindint flamenko kultūros šaknis.
ROSALÍA dainoje „MALAMENTE (Cap.1: Augurio)“ viskas prasideda nuo blogos nuojautos. Pirmoji eilutė iškart trenkia paprastu, bet šiurpiu vaizdu: „Ese cristalito roto / Yo sentí como crujía / Antes de caerse al suelo / Ya sabía que se rompía“ („Ta maža dūžtanti stiklo šukė, jaučiau, kaip ji traška; dar prieš jai nukrintant ant žemės, jau žinojau, kad suduš“). Ji girdi žingsnius koridoriuje, mato mirksinčią laiptinės šviesą ir sapnuoja košmarą apie svyruojantį tiltą. Net gatvės būrėja perspėja nekišti nosies į lauką: „Me lo dijo esa gitana / Mejor no salir a verla“ („Man ta čigonė pasakė: geriau neik į lauką jos žiūrėti“). Dainos priedainis tiesiai šviesiai kartoja diagnozę: reikalai klostosi „malamente“ (blogai, kreivai), arba, kaip ji pati pastebi, visa tai galbūt tiesiog sėdi galvoje („está en la mente“).
Visgi dainos herojė neketina drebėti po antklode. Ji pasitelkia andalūzų čigonų kalbos (kalo) žodį undivé („Dievas“), sakydama: „Aunque no esté bonita / La noche undivé / Voy a salir pa' la calle“ („Nors naktis ir negraži, Dieve mano, aš eisiu į gatvę“). Ji užsideda auksinius žiedus, pasipuošia koralais, prašo apsaugos ir užtrenkia duris praeičiai. Pati geriausia eilutė ateina pabaigoje, kai ji nukerta bet kokią dramą: „No voy a perder ni un minuto en volver a pensarte“ („Neprarasiu nė minutės vėl apie tave galvodama“). Tai daina apie žinojimą, kad eini tiesiai į bėdą, bet vis tiek žengi į priekį spindinčiais papuošalais.