Infractoare reiškia „pažeidėja“ arba „nusikaltėlė“. Tai ne kasdienis žodis, kuris iškart patraukia dėmesį dėl savo dramatiškumo.
Šioje dainoje dainininkas naudoja šį žodį, kad apibūdintų moterį, kuri jį žavi ir kartu kankina. Ji yra „pažeidėja“, nes pažeidžia jo ramybę ir protą, bet jis vis tiek nori, kad ji jį „nužudytų“ savo žavesiu. Tai sukuria stiprų ir įsimintiną įvaizdį.
Markas Stamas, atlikėjas iš Moldovos, šiame kūrinyje pasakoja apie pavojingai traukiančią moterį. Ji vadinama „infractoare“ [nusikaltėle], nes jos šypsenos pataiko tiesiai į silpnąsias vietas, o prisilietimas prilyginamas stipriam narkotikui. Eilutė „Un Al Capone în formă de ea“ [ji tarsi Al Capone] yra žaismingas, kiek perdėtas palyginimas: jos seksualumas vaizduojamas kaip nusikalstamai veiksmingas ir neįmanomas ignoruoti. Protas ją atstumia, bet širdis vis tiek nori, kad liktų „doar noi amândoi“ [tik mudu abu], tarp šnabždesių ir švelnių bučinių.
Meilė čia atrodo ir viliojanti, ir pasmerkta sudužti. Pasakotojas save lygina su „Titanicul pe val“ [Titaniku ant bangų], o ją su „iceberg infernal“ [pragarišku ledkalniu], todėl pabaiga atrodo aiški dar prieš smūgį. Vis dėlto po sudužimo lieka ne tuštuma, o pelenai, iš kurių jis atgimsta kaip feniksas. Paskutinėse eilutėse jis tampa šešėliu, kuriam reikia jos šviesos, ir viliasi, kad ji išties ranką, nors jos jausmai, regis, nėra tokie patys. Tai daina apie žmogų, kuris puikiai mato šio ryšio pavojų, bet vis tiek negali išmesti jos iš galvos.