Schuilen reiškia „slėptis“ arba ieškoti prieglobsčio. Dainoje frazė „besluit niet te schuilen“ reiškia nuspręsti nebesislėpti nuo pasaulio ir parodyti savo tikrąjį veidą, todėl šis žodis turi stiprią perkeltinę prasmę.
Maan dainoje „Ze Huilt Maar Ze Lacht“ („Ji verkia, bet juokiasi“) pasakojama apie merginą, kuri slepia tikrąją save po nuolatine šypsena. Traukinyje ji sėdi viena, „duikt in haar jas“ [susigūžia į savo striukę] ir žiūri pro langą, klausdama: „Hoe zou het voelen jezelf te zijn?“ [Kaip būtų būti savimi?] Mieste ji jaučiasi vieniša, o vitrinos atspindyje pamato kitą save, kuria nenori būti. Ji kartoja tai, ką sako visi, ir apsimeta, kad „nooit gaat het slecht, altijd okay“ [niekada nebūna blogai, visada viskas gerai]. Šis „okay“ skamba beveik kaip automatinis atsakymas, kai niekas nenori pripažinti, kad skauda.
Dainos lūžis ateina su eilute „En nu, ze laat het los“ [O dabar ji paleidžia]. Ji svarsto, kas nutiktų, jei rytoj nustotų slėptis ir iškeistų „haar betere ik“ [geresnę savo versiją] į tikrą veidą: ar draugai vis dar ją mylėtų, jei ji verktų ir nebesišypsotų? Pabaigoje pasakojimas persikelia iš „ji“ į „aš“: „Ik zit hier alleen in de trein“ [Aš sėdžiu viena traukinyje]. Taip daina tampa labai asmeniška. Šypsena čia nėra įrodymas, kad viskas gerai. Ji gali būti tiesiog būdas pasislėpti, kol žmogus mokosi paleisti apsimetimą.