Munapää tiesiogiai verčiasi kaip „kiaušingalvis“. Tai yra neformalus, šiek tiek įžeidžiantis terminas, reiškiantis kvailą ar neprotingą žmogų.
Šioje dainoje žodis „munapää“ vartojamas kreipiantis į buvusį partnerį, kuris paviešino intymias nuotraukas internete. Jis puikiai atspindi dainos pyktį ir nusivylimą, suteikdamas jai stiprų emocinį krūvį.
„Nettiin“ reiškia „į internetą“. Daina prasideda beveik mielu prisiminimu: susitikę jie sprendė mįsles iš vienas kito veidų, o persikraustę į Annankadun kaksio, tai yra į dviejų kambarių butą Annankatu gatvėje, gyveno kaip pora. Vėliau pasakotoja gailisi, kad sutiko būti filmuojama. Po išsiskyrimo buvęs partneris įkėlė ją į internetą, o frazė „Niin kuin luonto minut tarkoitti“ [„Tokios, kokią mane sukūrė gamta“] aiškiai primena nuogą ar intymų atvaizdą. Smūgis čia labai konkretus: privatus dalykas staiga tampa prieinamas visiems.
Ypač skaudžiai ir kartu kandžiai skamba „Koko maailma mua katselee“ [„Į mane žiūri visas pasaulis“]: parduotuvės kasoje ji ima įtarti, kad pardavėja galbūt jau kažką matė. „Kuvaruudun valoista, yksinäisten taloista“ [„Iš ekranų šviesos, iš vienišų namų“] interneto žiūrovus parodo kaip nepažįstamus žmones, stebinčius iš savo kambarių. Vardas Ilpo atsiranda kaip vieno tokio žiūrovo pavyzdys, o „munapää“ [maždaug „kvailys“, pažodžiui „kiaušinio galva“] yra tiesus įžeidimas buvusiam partneriui. Eilutė „Eikö mikään ole enää omaa?“ [„Argi jau niekas nebepriklauso man?“] iškelia pagrindinį klausimą: kas nutinka žmogaus privatumui, kai kitas asmuo pasidalija tuo, ko neturėjo teisės viešinti?