Descalços reiškia „basi“, tai yra be batų. Dainoje posakis "De pés descalços vou à caça" vaizduoja žmogų, kuris basas leidžiasi ieškoti savo vietos pasaulyje, todėl žodis suteikia scenai laukinės laisvės ir pažeidžiamumo.
Tai įsimintinas žodis, nes paprastas veiksmas čia įgauna simbolinę prasmę: herojus eina pirmyn be apsaugos, pasitikėdamas savimi ir savo instinktais.
„Monstros“ prasideda nuo labai konkretaus vaizdo: „Sinto um nó na minha garganta“ [Jaučiu gumulą gerklėje]. Portugalų kalboje tai reiškia, kad žmogui sunku kalbėti iš nerimo ar stiprių emocijų. Baimė čia tampa vaikystės pabaisomis po lova, kurios neleidžia užmigti. Dainos pasakotojas jaučiasi vienišas net būdamas tarp žmonių ir prisipažįsta, kad laisvė, kurios taip troško, taip pat atnešė vienatvę.
Tačiau tai nėra pasidavimas. Jis eina basas ieškoti savo vietos, apkabina tamsą, kuri jam tapo namais, bėga su vilkais ir šoka aplink ugnį. Šis vaizdas šiek tiek laukinis, bet labai stiprus: jis nesislepia nuo savo pabaisų, o žiūri joms tiesiai į akis. Tie, kurie jį vadino bepročiu dėl noro būti daugiau, turės pamatyti, ką gali pasiekti „šis berniukas iš provincijos“. Pabaigoje jis kreipiasi į vaiką, kuris dar nesupranta, kas vyksta: bus skaudu, bet tas skausmas reikalingas tam, kad taptum tuo, kuo būsi. Jão dainoje baimė neišnyksta, tačiau žmogus išmoksta eiti pirmyn kartu su ja.