Ubriaca reiškia „apsvaigusi“ arba „girta“. Tai įdomus žodis, nes jis iškart nurodo į tam tikrą nuotaiką ir situaciją dainoje.
Irama dainoje naudoja šį žodį apibūdindamas merginą, kuri jam šypsosi „apsvaigusi“ (Ubriaca, mi sorridi appena). Tai sukuria intymią ir šiek tiek paslaptingą atmosferą, leidžiančią klausytojui įsivaizduoti dainos veikėjus ir jų santykius.
„Cabana“ yra naktinio vakarėlio scena, kurioje du žmonės vienas kitą stebi, šoka ir artėja, nors tarp jų jaučiamas nepasitikėjimas. Ji šypsosi, geria, slepiasi už cigaretės dūmų, o jis prisipažįsta: „So che mi stai guardando“ [Žinau, kad žiūri į mane]. Kai jų žvilgsniai susitinka, aplinkinis pasaulis tarsi sulėtėja: „Mentre tutto intorno rallenta, il rumore si ferma“ [Kol viskas aplink sulėtėja, triukšmas nutyla]. Tai labai kino scena: minia lieka kažkur fone, o svarbiausia tampa jos akys, rankos ir šokis.
Priedainyje žodis „cabana“ kartojamas kaip vieta arba būsena, į kurią jis nori ją nusivesti: „Ti prendo e rimani a cabana“ [Paimu tave, ir tu lieki cabana]. Pačios dainos žodžiai nepaaiškina, kas tiksliai yra „cabana“, todėl jis skamba kaip paslaptingas jų nakties taškas. Vėliau vaizdas tampa intymesnis: „Dentro i tuoi occhi, cabana“ [Tavo akyse, cabana] ir „Mentre ti spogli, cabana“ [Kol tu nusirengi, cabana]. Vis dėlto ši akimirka nėra vien tik flirtas: jis pastebi, kad ji juo nepasitiki, o ryte lieka prisiminimas, kuris vis sugrįžta į galvą. Paskutinė scena paprasta ir atkakli: „Ti seguo ad ogni passo“ [Seku tave kiekviename žingsnyje].