Sciogli yra veiksmažodžio sciogliere forma, reiškianti „ištirpinti“, „atrišti“ arba „išlaisvinti“. Dainoje frazė “Sciogli quel sorriso dal tuo viso” yra poetiška ir reiškia tarsi „išlaisvink tą šypseną nuo savo veido“, todėl šis žodis suteikia meilei lengvumo ir judesio.
„Musica Che Resta“ („Muzika, kuri lieka“) yra labai švelni meilės daina apie du žmones, kurie vienas kitą atpažįsta net triukšmingame pasaulyje. Pasakotojas bando suprasti mylimo žmogaus mintis ir troškimus: „Mostrami la parte del tuo cuore che nascondi nel profondo“ [Parodyk man tą savo širdies dalį, kurią slepi giliai]. Jis klausosi net tylos, žavisi akimis ir nori būti šalia, kai kitas žmogus lieka vienas su savo mintimis. Mylimoji čia tampa jo „forza e il coraggio“ [jėga ir drąsa], kelionės tikslu ir kasdienių dienų prasme.
Priegiesmyje pažadas tampa dar aiškesnis: „Voglio proteggerti“ [Noriu tave saugoti], o abu žmonės yra „il sole in un giorno di pioggia“ [saulė lietingą dieną]. Tai gražus, tiesus vaizdas apie artumą, kuris padeda ištverti sunkesnes akimirkas. Daina taip pat sako, kad ši meilė nėra trumpas vėjo gūsis ar vienkartinis momentas: „Non siamo un soffio di vento, non siamo un momento“ [Mes nesame vėjo dvelktelėjimas, nesame akimirka]. Jie yra „musica vera che resta“ [tikra muzika, kuri lieka], o mylimas žmogus tampa melodija, kuri „non passerai, mai“ [niekada nepraeis]. Čia nėra sudėtingos istorijos, tik stiprus noras apkabinti, pabučiuoti sielą ir kartu išeiti toli nuo visko.